Debesijos Paslauga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš LITNET WIKI.
Peršokti į: navigacija, paiešką
(Virtualios mašinos momentinių kopijų sudarymas)
(Pradžia: Pridėtas CLI setupas)
 
(nerodoma 47 tarpinės versijos, sukurtos 3 naudotojų)
8 eilutė: 8 eilutė:
 
=== Prisijungimas ===
 
=== Prisijungimas ===
  
1. Prie paslaugos junkitės adresu: į https://cloud.litnet.lt/
+
Jungiantis į https://cloud.litnet.lt/, reikės prisijungti.
  
 
[[Vaizdas:Pre-Login Screen.png|none|border|300px]]
 
[[Vaizdas:Pre-Login Screen.png|none|border|300px]]
  
2. Pasirinkite „Litnet FEDI“ ir spauskite „Sign In“
+
Iš sąrašo pasirenkame „Litnet FEDI“ ir spaudžiame „Sign In“ .
Sekančiame puslapyje įveskite organizacijos pavadinimą (įvedus kelis pavadinimo simbolius, bus pateikti galimi variantai).
+
Sekančiame puslapyje reikės įvesti organizacijos pavadinimą (pradėjus vesti pavadinimą bus pasiūlyti variantai).
Norėdami pasirinkti iš ilgo sąrašo, spauskite „Allow me to pick from a list“.
+
Taip pat galima pasirinkti iš ilgo sąrašo, paspaudus „Allow me to pick from a list“.
  
 
[[Vaizdas:Select Organization Screen1.png|none|border|350px]]
 
[[Vaizdas:Select Organization Screen1.png|none|border|350px]]
  
3. Pasirinkę savo organizaciją, spauskite „Continue“.
+
Iš sąrašo pasirinkę savo organizaciją, spaudžiame „Continue“.
Būsite nukreipti į atitinkamą '''SSO''' prisijungimo puslapį
+
Būsime nukreipti į atitinkamą '''SSO''', kur reikės prisijungti.
  
4. Suveskite savo prisijungimo duomenis.
+
<span style="color:#ff0000">Gali būti, kad dar nesame autorizuoti sistemoje</span>.
 +
Tokiu atveju reikia kreiptis į [mailto:cloud@litnet.lt cloud@litnet.lt] dėl reikiamų resursų išskyrimo.
  
<span style="color:#ff0000">Jei nepavyko prisijungti, galimai dar nesate autorizuoti sistemoje</span>.
+
[[Vaizdas:Unauthorized User Screen.png|none|border|1000px]]
Tokiu atveju, kreipkitės į [mailto:cloud@litnet.lt cloud@litnet.lt] dėl reikiamų resursų išskyrimo.
+
 
 +
=== Darbas su CLI ===
 +
'''Klientas'''
 +
 
 +
<pre>pip install python-openstackclient</pre>
 +
 
 +
'''Pasiruošimas'''
 +
Pirmiausia reikia OpenStack RC failo:
 +
 
 +
[[Vaizdas:Openstack rc.png|none|border|300px]]
 +
 
 +
Atsisiuntus OpenStack RC failą, reikia jį sutvarkyti - pataisyti '''OS_USER_DOMAIN_NAME''' kintamąjį:
 +
<pre>export OS_USER_DOMAIN_NAME="Federated"</pre>
 +
Pakeisti į
 +
<pre>#export OS_USER_DOMAIN_NAME="Federated"
 +
export OS_USER_DOMAIN_NAME="ktu.lt"</pre>
 +
Toliau:
 +
<pre> . FAILAS.sh # dot-source</pre>
 +
 
 +
'''Slaptažodis'''
  
[[Vaizdas:Unauthorized User Screen.png|none|border|1000px]]
+
Reikės suvesti slaptažodį. Jo galima pasiteirauti [mailto:cloud@litnet.lt cloud@litnet.lt].
  
 
== Naudotojas bei projekto parinktys ==
 
== Naudotojas bei projekto parinktys ==
  
 
Prisijungę galite matyti projekto apžvalgą.
 
Prisijungę galite matyti projekto apžvalgą.
Viršuje esančiame meniu galite pasirinkti priklausantį domeną bei projektus.
+
Viršuje esančiame meniu galite rinktis priklausantį domeną bei projektus.
  
 
[[Vaizdas:Projects Screen.png|none|border|350px]]
 
[[Vaizdas:Projects Screen.png|none|border|350px]]
41 eilutė: 61 eilutė:
 
== Naujos virtualios mašinos kūrimas ==
 
== Naujos virtualios mašinos kūrimas ==
  
„Compute“ > „Instances“ :
+
Rinkitės „Compute“ > „Instances“, kad sukurti naują virtualią mašiną
Norint sukurti naują virtualią mašiną, reikia:
+
Būtina atlikti sekančius veiksmus:
* '''Nurodyti'''  pavadinimą ir kuriamų mašinų skaičių.
+
* '''Nurodyti'''  pavadinimą ir kuriamų virtualių mašinų kiekį.
 
[[Vaizdas:Vm kurimas 1.png|none|border|650px]]
 
[[Vaizdas:Vm kurimas 1.png|none|border|650px]]
  
Paveikslėlyje pateiktame pavyzdyje, yra pasirinkta kurti 1 virtualią mašiną, nurodytas jos pavadinimas ir aprašymas.
+
Paveikslėlyje pateiktame pavyzdyje, yra pasirinkta kurti viena virtualią mašiną, nurodytas jos pavadinimas ir aprašymas.
* '''Nurodyti''' iš kur bus aktyvuojama OS: iš [[#Loginiai Diskai (Volumes)|loginio disko]], [[#Momentinės kopijos (Snapshots)|loginio disko momentinės kopijos]], [[#Atvaizdai (Images)|atvaizdo]] ar [[#Virtualios mašinos momentinė kopija|virtualios mašinos momentinės kopijos]].
+
* '''Nurodyti''' iš kur bus įkeliama operacinė sistema (toliau - OS): iš [[#Loginiai Diskai (Volumes)|loginio disko]], [[#Momentinės kopijos (Snapshots)|loginio disko momentinės kopijos]], [[#Atvaizdai (Images)|atvaizdo]] ar [[#Virtualios mašinos momentinė kopija|virtualios mašinos momentinės kopijos]].
* '''Pasirinkti''' ar kurti naują [[#Loginiai Diskai (Volumes)|loginį diską]]. Loginis diskas bus nurodyto dydžio, tačiau tik '''rbd''' tipo. Norint naudoti '''ssd''' tipą, loginį diską turite sukurti prieš paleidžiant virtualią mašiną.
+
* '''Pasirinkti''' ar kurti naują [[#Loginiai Diskai (Volumes)|loginį diską]]. Loginis diskas bus nurodyto dydžio, tačiau tik '''rbd''' tipo. Norint naudoti '''ssd''' tipą, loginį diską turite sukurti prieš kuriant virtualią mašiną.
 
[[Vaizdas:Vm kurimas 2.png|none|border|650px]]
 
[[Vaizdas:Vm kurimas 2.png|none|border|650px]]
  
Paveikslėlyje pateiktame pavyzdyje, OS bus aktyvuojama iš atvaizdo ir nebus kuriamas loginis disks - tai bus [[#Atvaizdo virtualios mašinos („Image-backed“)|atvaizdo tipo virtuali mašina]].
+
Paveikslėlyje pateiktame pavyzdyje, OS bus įkeliama iš atvaizdo, o loginis diskas nebus kuriamas, t.y. bus [[#Atvaizdo virtualios mašinos („Image-backed“)|atvaizdo tipo virtuali mašina]].
* '''Nurodyti''' konfigūraciją, pagal kurią virtualiai mašinai bus priskiriami virtualūs resursai (virtualių procesorių skaičius, priskirta RAM, t.t)
+
* '''Nurodyti''' konfigūraciją, pagal kurią virtualiai mašinai bus priskiriami virtualūs resursai (virtualių procesorių skaičius, RAM ir pan.).
 
[[Vaizdas:Vm kurimas 3.png|none|border|650px]]
 
[[Vaizdas:Vm kurimas 3.png|none|border|650px]]
  
Paveikslėlyje pateikiama pasirinkta konfigūracija.
+
Paveikslėlyje pateikiama pasirinkta virtualios mašinos konfigūracija.
 
* '''Nurodyti''' [[#Tinklas (Network)|tinklą]], prie kurio bus jungiama virtuali mašina.
 
* '''Nurodyti''' [[#Tinklas (Network)|tinklą]], prie kurio bus jungiama virtuali mašina.
 
[[Vaizdas:Vm kurimas 4.png|none|border|650px]]
 
[[Vaizdas:Vm kurimas 4.png|none|border|650px]]
 +
Paveikslėlyje pateiktame pavyzdyje, yra nurodytas išorinis tinklas, kad virtuali mašina būtų lengvai pasiekiama iš išorės.
  
Paveikslėlyje pateiktame pavyzdyje, yra nurodytas išorinis tinklas, kad virtuali mašina būtų lengvai pasiekiama iš išorės.
+
* '''Nurodyti''' [[#Ugniasienės Taisyklių Grupės (Security Groups)|ugniasienės taisyklių rinkinį]] (nėra griežtai būtina, tačiau pagal nutylėjimą nurodytame '''default''' rinkinyje gali nebūti reikiamų taisyklių).
* '''Nurodyti''' esamą arba sugeneruoti naują [[#Raktų Poros (Key Pairs)|raktų porą]] (nėra griežtai būtina, tačiau be raktų poros nepavyks nuotoliniu būdu prisijungti prie virtualios mašinos ar gauti jos slaptažodį).
 
 
[[Vaizdas:Vm kurimas 5.png|none|border|650px]]
 
[[Vaizdas:Vm kurimas 5.png|none|border|650px]]
 +
Paveikslėlyje pateiktame pavyzdyje, nurodytas esamas taisyklių rinkinys, kuriame nurodytos [[#Taisyklės prisijungimui|taisyklės]], leidžiančios nuotoliniu būdu prisijungti prie virtualios mašinos.
  
Paveikslėlyje pateiktame pavyzdyje, nurodyta esama raktų porą.
+
* '''Nurodyti''' esamą arba sugeneruoti naują [[#Raktų Poros (Key Pairs)|raktų porą]] (nėra griežtai būtina, tačiau be raktų poros nepavyks nuotoliniu būdu prisijungti prie virtualios mašinos ar gauti jos slaptažodį).
* '''Nurodyti''' [[#Ugniasienės Taisyklių Grupės (Security Groups)|ugniasienės taisyklių rinkinį]] (nėra griežtai būtina, tačiau pagal nutylėjimą nurodytame '''default''' rinkinyje gali nebūti reikiamų taisyklių).
 
 
[[Vaizdas:Vm kurimas 6.png|none|border|650px]]
 
[[Vaizdas:Vm kurimas 6.png|none|border|650px]]
 +
Paveikslėlyje pateiktame pavyzdyje, nurodyta raktų pora.
  
Paveikslėlyje pateiktame pavyzdyje, nurodytas esamas taisyklių rinkinys, kuriame nurodytos [[#Taisyklės prisijungimui|taisyklės]], leidžiančios nuotoliniu būdu prisijungti prie virtualios mašinos.
+
* Paspauskite „Launch Instance“ mygtuką, kad būtų sukurta ir paleista virtuali mašina.  
Paspaudus mygtuką „Launch Instance“, bus sukurta ir paleista virtuali mašina.  
+
Verta paminėti, kad paleisti virtualią mašina galite bet kuriame meniu punkte.
Verta paminėti, kad paleisti virtualią mašina galite bet kuriame meniu.
 
  
Pabaigę kurti, galite [[#Prisijungimas prie virtualios mašinos|prisijungti]] prisijungti prie virtualios mašinos.
+
* Teisingai atlikę visus veiksmus, galite [[#Prisijungimas prie virtualios mašinos|prisijungti]] prie virtualios mašinos.
  
 
== Virtualios mašinos naikinimas ==
 
== Virtualios mašinos naikinimas ==
  
 
Jei norite panaikinti [[#Virtualios mašinos (Instances)|virtualią mašiną]]:
 
Jei norite panaikinti [[#Virtualios mašinos (Instances)|virtualią mašiną]]:
# Pasirinkite virtualią mašiną sąraše
+
# Pasirinkite virtualią mašiną sąraše.
# Paspauskite „Delete Instance“.  
+
# Skiltyje „Actions“ paspauskite mygtuką „Delete Instance“.  
  
Jei virtualios mašinos kūrimo metu pasirinkote jai sukurti naują [[#Loginiai Diskai (Volumes)|loginį diską]] ir pasirinkote „Delete Volume on Insance Delete“ -> „Yes“, '''loginis diskas bus ištrintas''', nebent loginis diskas turi [[#Atsarginės kopijos (Backups) |atsarginę arba momentinę kopiją]]. Tokiu atveju bus ištrinta tik virtuali mašina.
+
Jei virtualios mašinos kūrimo metu pasirinkote jai sukurti naują [[#Loginiai Diskai (Volumes)|loginį diską]] ir pasirinkote „Delete Volume on Instance Delete“ -> „Yes“, '''loginis diskas bus ištrintas''', nebent jis turi [[#Atsarginės kopijos (Backups) |atsarginę arba momentinę kopiją]]. Tokiu atveju bus ištrinta tik virtuali mašina.
  
== Virtualaus serverio momentinių kopijų sudarymas ==
+
== Virtualios mašinos momentinių kopijų sudarymas ==
  
 
[[#Loginio disko virtualios mašinos („Volume-backed“)|Loginio disko virtuali mašina]] turi kelių tipų kopijas:
 
[[#Loginio disko virtualios mašinos („Volume-backed“)|Loginio disko virtuali mašina]] turi kelių tipų kopijas:
* Virtualaus serverio momentinė kopija - tai [[#Atvaizdai (Images)|atvaizdas]], sukurtas pagal esamą virtualaus serverio būseną. Iš jos galite aktyvuoti kitus virtualius serverius.
+
* Virtualios mašinos momentinė kopija - tai [[#Atvaizdai (Images)|atvaizdas]], sukurtas pagal esamą virtualios mašinos būseną. Iš jos galite sukurti ir paleisti kitas virtualias mašinas.
 
* [[#Momentinės kopijos (Snapshots)|Loginio disko momentinė kopija]].
 
* [[#Momentinės kopijos (Snapshots)|Loginio disko momentinė kopija]].
 
* [[#Atsarginės kopijos (Backups)|Loginio disko atsarginė kopija]].
 
* [[#Atsarginės kopijos (Backups)|Loginio disko atsarginė kopija]].
  
[[#Atvaizdo virtualios mašinos („Image-backed“)|Atvaizdo virtualiam serveriui]] galite sukurti tik [[#Atvaizdai (Images)|atvaizdą]].
+
[[#Atvaizdo virtualios mašinos („Image-backed“)|Atvaizdo virtualiai mašinai]] galite sukurti tik [[#Atvaizdai (Images)|atvaizdą]].
  
 
== Prisijungimas prie virtualios mašinos ==
 
== Prisijungimas prie virtualios mašinos ==
94 eilutė: 114 eilutė:
 
Prisijungti prie virtualios mašinos galite keliais būdais:
 
Prisijungti prie virtualios mašinos galite keliais būdais:
 
* „Compute“ > „Instances“ :
 
* „Compute“ > „Instances“ :
# Pasirinkite norimą virtualią mašiną sąraše,
+
# Pasirinkite norimą virtualią mašiną iš sąrašo.
# Dešinėje pusėje skiltyje „Actions“ paspauskite mygtuką „Console“ (arba paspaudę ant mašinos vardo, atversite jos puslapį, kuriame bus skiltis „Console“).  
+
# Skiltyje „Actions“ paspauskite mygtuką „Console“ (arba paspaudę ant mašinos vardo, atversite jos puslapį, kuriame bus skiltis „Console“).  
# Atsidarys interaktyvus ekranas, per kurį galite tiesiogiai valdyti mašiną.  
+
# Atsidarius interaktyviam ekranui, galite tiesiogiai valdyti virtualią mašiną.  
# '''Slaptažodį reikės''' [[#Virtualios mašinos slaptažodžio gavimas (Retrieve Password)|gauti]].
+
# [[#Virtualios mašinos slaptažodžio gavimas (Retrieve Password)|Gaukite]] '''slaptažodį'''.
  
 
[[Vaizdas:Instance console.png|none|border|800px]]
 
[[Vaizdas:Instance console.png|none|border|800px]]
  
* Galite prisijungti nuotoliniu būdu, pagal virtualios mašinos OS.
+
* Prisijungimui prie virtualios mašinos nuotoliniu būdu:
Tam nurodytoje taisyklių grupėje '''turi būti''' [[#Taisyklės prisijungimui|reikiamos taisyklės]].
+
** '''Turi būti''' [[#Taisyklės prisijungimui|nurodytos RDP/SSH srautą praleidžiančios saugumo taisyklės]].
Turėsite gauti virtualios mašinos IP adresą. Jei mašiną prijungėte prie išorinio tinklo, jis rodomas virtualių mašinų sąraše.
+
** '''Turite gauti''' virtualios mašinos IP adresą. Jei prijungėte prie išorinio tinklo, jis bus rodomas virtualių mašinų sąraše.
 
Jei virtualiai mašinai nenurodėte išorinio tinklo, reikės priskirti [[#Virtualūs IP Adresai (Floating IPs)|virtualų IP adresą]].
 
Jei virtualiai mašinai nenurodėte išorinio tinklo, reikės priskirti [[#Virtualūs IP Adresai (Floating IPs)|virtualų IP adresą]].
  
136 eilutė: 156 eilutė:
  
 
==== Iš Windows naudojant PuTTY ====
 
==== Iš Windows naudojant PuTTY ====
# Turite atsisiųsti ir instaliuoti PuTTY ir PuTTYgen programas.
+
# Turite atsisiųsti ir įdiegti PuTTY ir PuTTYgen programas.
 
# [[#Raktų Poros (Key Pairs) |Raktų poros]] kūrimo metu atsisiųstą privatų raktą turite konvertuoti į PuTTY rakto formatą. Tam naudosite PuTTYgen.
 
# [[#Raktų Poros (Key Pairs) |Raktų poros]] kūrimo metu atsisiųstą privatų raktą turite konvertuoti į PuTTY rakto formatą. Tam naudosite PuTTYgen.
 
# Paleidus PuTTYgen, iš meniu juostos pasirinkite „Conversions“ > „Import key“.
 
# Paleidus PuTTYgen, iš meniu juostos pasirinkite „Conversions“ > „Import key“.
[[Vaizdas:Puttygen import.png|none|border|450px]]
+
#: [[Vaizdas:Puttygen import.png|none|border|450px]]
4. Pasirinkite savo privataus rakto failą. Jei norite, galite uždėti slaptažodį, kad raktu galėtų naudotis tik patikimi asmenys, bet tai nebūtina. Paspaudus „Save private key“, privatų raktą galite išsaugoti .ppk formatu. Jį galite naudoti junguisi prie virtualios mašinos.
+
# Pasirinkite savo privataus rakto failą. Jei norite, galite nustatyti slaptažodį, kad raktu galėtų naudotis tik patikimi asmenys, bet tai nebūtina. Paspaudus „Save private key“, privatų raktą galite išsaugoti .ppk formatu. Jį galite naudoti prisijungimui prie virtualios mašinos.
[[Vaizdas:Puttygen save.png|none|border|450px]]
+
#:[[Vaizdas:Puttygen save.png|none|border|450px]]
5. „Connection“ > „SSH“ > „Auth“ skiltyje „Private key file for authentication“ nurodykite ką tik konvertuotą raktą.
+
# „Connection“ > „SSH“ > „Auth“ skiltyje „Private key file for authentication“ nurodykite ką tik konvertuotą raktą.
[[Vaizdas:Putty private key sellection.png|none|border|450px]]
+
#:[[Vaizdas:Putty private key sellection.png|none|border|450px]]
6. „Session“ skiltyje „Host Name (or IP address)“ nurodykite virtualios mašinos IP adresą.
+
# „Session“ skiltyje „Host Name (or IP address)“ nurodykite virtualios mašinos IP adresą.
Pasitikrinkite, ar teisingai nurodytas prievadas nurodytas '''22''', o „Connection type“: '''SSH'''
+
#:Pasitikrinkite, ar teisingai nurodytas prievadas nurodytas '''22''', o „Connection type“: '''SSH'''
[[Vaizdas:Putty session.png|none|border|450px]]
+
#:[[Vaizdas:Putty session.png|none|border|450px]]
7. Galite bandyti jungtis. Suveskite naudotojo [[#Naudotojo vardai |vardą]].
+
# Galite bandyti jungtis. Suveskite naudotojo [[#Naudotojo vardai |vardą]].
'''Jei privačiam raktui konvertavimo metu uždėjote slaptažodį, jo paprašys pakeitus vartotojo vardą.'''
+
#:'''Jei privačiam raktui konvertavimo metu nustatėte slaptažodį, jo paprašys pakeitus vartotojo vardą.'''
[[Vaizdas:Putty conected.png|none|border|450px]]
+
#:[[Vaizdas:Putty conected.png|none|border|450px]]
  
 
==== Iš Linux naudojant ssh ====
 
==== Iš Linux naudojant ssh ====
164 eilutė: 184 eilutė:
 
==== Iš Windows naudojant Remote Desktop ====
 
==== Iš Windows naudojant Remote Desktop ====
  
1. Paleiskite „Remote Desktop Connection“
+
# Paleiskite „Remote Desktop Connection“.
2. Nurodykite IP adresą ir prisijungimo vardą (dažniausiai „Admin“ ).
+
# Nurodykite IP adresą ir prisijungimo vardą:
[[Vaizdas:Windows rdp connect.png|none|border|450px]]
+
<pre>Windows 10 - „Admin“
 
+
Windows Server - „Administrator“</pre>
3. Jei IP adresas teisingas, Jūsų paprašys [[ #Virtualios mašinos slaptažodžio gavimas (Retrieve Password) | slaptažodžio]]:
+
#:[[Vaizdas:Windows rdp connect.png|none|border|450px]]
[[Vaizdas:Windows rdp password.png|none|border|450px]]
+
# Jei IP adresas teisingas, Jūsų paprašys [[ #Virtualios mašinos slaptažodžio gavimas (Retrieve Password) | slaptažodžio]]:
 
+
#:[[Vaizdas:Windows rdp password.png|none|border|450px]]
4. Patvirtinkite, kad norite jungtis iš šio kompiuterio - spauskite „Yes“.
+
# Patvirtinkite, kad norite jungtis iš šio kompiuterio - spauskite „Yes“.
[[Vaizdas:Windows rdp idendity.png|none|border|450px]]
+
#:[[Vaizdas:Windows rdp idendity.png|none|border|450px]]
 
+
# Jei viską atliksite teisingai, sėkmingai prisijungsite.
5. Jei viską atliksite teisingai, sėkmingai prisijungsite.
+
#:[[Vaizdas:Windows rdp success.png|none|border|450px]]
[[Vaizdas:Windows rdp success.png|none|border|450px]]
 
  
 
==== Iš Linux naudojant Remmina ====
 
==== Iš Linux naudojant Remmina ====
  
1. Pridėkite naują konfigūraciją
+
# Pridėkite naują konfigūraciją
<pre>Server: IP adresas;
+
#: Server: IP adresas
User name: Admin
+
#: User name: Admin  
User password: VM_slaptažodis.</pre>
+
#: User password: VM_slaptažodis
 
+
# Spauskite „Save and Connect“.
2. Spauskite „Save and Connect“.
 
  
 
=== Virtualaus serverio slaptažodžio gavimas (Retrieve Password) ===
 
=== Virtualaus serverio slaptažodžio gavimas (Retrieve Password) ===
  
 
„Compute“ > „Instances“
 
„Compute“ > „Instances“
# Pasirinkite norimą virtualią mašiną
+
# Pasirinkite norimą virtualų serverį.
# Pasirinkite „Retrieve Password“ dešinėje pusėje esančioje skiltyje „More Actions“
+
# Pasirinkite „Retrieve Password“ dešinėje pusėje esančioje skiltyje „More Actions“.
[[Vaizdas:Retrieve password step1.png|none|border|450px]]
+
#:[[Vaizdas:Retrieve password step1.png|none|border|450px]]
 
+
# Pirmo paleidimo metu, virtualiam serveriui yra sugeneruojamas ir užšifruojamas slaptažodis, panaudojant raktų poros viešą raktą. Norėdami jį atgauti, turite panaudoti išsaugotą privatų raktą, kurį galite įkelti kaip tekstą arba failą.
3. Pirmo aktyvavimo metu, virtualiam serveriui yra sugeneruojamas ir užšifruojamas slaptažodis, panaudojant raktų poros viešą raktą. Norėdami jį atgauti, turite panaudoti išsaugotą privatų raktą, kurį galite įkelti kaip tekstą arba failą.
+
#:[[Vaizdas:Retrieve password step2.png|none|border|450px]]
 
+
# Gautą slaptažodį naudokite prisijungimui prie virtualaus serverio.
[[Vaizdas:Retrieve password step2.png|none|border|450px]]
 
 
 
4. Gautą slaptažodį naudokite prisijungimui prie virtualaus serverio.
 
  
 
== Skaičiuoti (Compute) ==
 
== Skaičiuoti (Compute) ==
208 eilutė: 223 eilutė:
  
 
;Limit Summary
 
;Limit Summary
: Naudojamų resursų išvestinė, nurodanti naudojamą ir maksimalų resursų kiekį.
+
: Naudojamų resursų suvestinė, nurodanti naudojamą ir maksimalų resursų kiekį.
 
;Usage Summary
 
;Usage Summary
: Naudojamų resursų išvestinė tam tikrame laiko tarpe.
+
: Naudojamų resursų suvestinė tam tikrame laiko tarpe.
 
;Usage
 
;Usage
 
: Aktyvių virtualių mašinų resursų išnaudojimas.
 
: Aktyvių virtualių mašinų resursų išnaudojimas.
  
=== Virtualius serverius (Instances) ===
+
=== Virtualios mašinos (Instances) ===
  
Virtualius serverius galite aktyvuoti su loginiu disku („Volume-backed“) arba iš atvaizdo be loginio disko („Image-backed“). Diegimo metu, galite pasirinkti ar reikalinga kurti naują loginį diską. Virtualus serveris turėtų būti įdiegtas kartu su loginiais diskais. Tokiu būdu, panaudojami visi loginių diskų privalumai: momentinės kopijos, tipo pasirinkimo galimybė, loginio disko išplėtimas, duomenų išsaugojimas, panaikinus virtualią mašiną.  
+
Virtualias mašinas galite sukurti su loginiu disku („Volume-backed“) arba iš atvaizdo be loginio disko („Image-backed“). Diegimo metu, galite pasirinkti ar reikalinga kurti naują loginį diską. Virtuali mašina turėtų būti įdiegtas kartu su loginiais diskais. Tokiu būdu, panaudojami visi loginių diskų privalumai: momentinės kopijos, tipo pasirinkimo galimybė, loginio disko išplėtimas, duomenų išsaugojimas, panaikinus virtualią mašiną.  
  
 
==== Loginio disko virtualios mašinos („Volume-backed“) ====
 
==== Loginio disko virtualios mašinos („Volume-backed“) ====
  
 
Kad sukurti loginį diską, pasirinkite „Create New Volume“ -> „Yes“.
 
Kad sukurti loginį diską, pasirinkite „Create New Volume“ -> „Yes“.
Norėdami virtualų serverį aktyvuoti iš loginio disko, pirmiausia jį turite [[# Loginiai Diskai (Volumes) |sukurti]], pasirinkdami OS šabloną (atvaizdą). Diegimo trukmė priklauso atvaizdo dydžio. Pabaigę diegimą, galite [[#Naujos virtualios mašinos kūrimas|aktyvuoti naują virtualų serverį]], kuriam reikia nurodyti „Source“ -> „Volume“ ir parinkti sukurtą loginį diską.  
+
Norėdami virtualią mašiną sukurti iš loginio disko, pirmiausia jį turite [[# Loginiai Diskai (Volumes) |sukurti]], pasirinkdami OS šabloną (atvaizdą). Diegimo trukmė priklauso atvaizdo dydžio. Pabaigę diegimą, galite [[#Naujos virtualios mašinos kūrimas|kurti naują virtualią mašiną]], kuriam reikia nurodyti „Source“ -> „Volume“ ir parinkti sukurtą loginį diską.  
 
Pastaba: šakninių loginių diskų (kuriuose įkelta OS) atjungti („Detach Volume“) negalima, juos turite kopijuoti, sukurdami naują diską, o esamą panaudojant kaip šaltinį („Volume Source“ -> „Volume“).
 
Pastaba: šakninių loginių diskų (kuriuose įkelta OS) atjungti („Detach Volume“) negalima, juos turite kopijuoti, sukurdami naują diską, o esamą panaudojant kaip šaltinį („Volume Source“ -> „Volume“).
  
227 eilutė: 242 eilutė:
  
 
'''NEREKOMENDUOJAMA'''.
 
'''NEREKOMENDUOJAMA'''.
Norėdami virtualioje mašinoje nenaudoti loginio disko, turite ją leisti iš atvaizdo bei pasirinkti „Create New Volme“ -> „No“.  
+
Norėdami virtualioje mašinoje nenaudoti loginio disko, turite ją sukurti iš atvaizdo bei pasirinkti „Create New Volume“ -> „No“.
  
 
==== Virtualios mašinos ====
 
==== Virtualios mašinos ====
238 eilutė: 253 eilutė:
 
Kiekvieną virtualią mašiną galite konfigūruoti:
 
Kiekvieną virtualią mašiną galite konfigūruoti:
 
* '''Create Snapshot''' - Sukurti momentinę virtualios mašinos būsenos kopiją („backup“). Tai atvaizdas, kuriame išsaugota virtualios mašinos būsena. <span style="color:#ff0000"> '''SVARBU''': Jei virtuali mašina paleista iš loginio disko (o ne atvaizdo), sukūrus momentinę kopiją iš jos paleisti virtualios mašinos nepavyks. </span> Turite sukurti naują loginį diską pagal momentinę kopiją. Tada iš to disko galite paleisti virtualią mašiną.
 
* '''Create Snapshot''' - Sukurti momentinę virtualios mašinos būsenos kopiją („backup“). Tai atvaizdas, kuriame išsaugota virtualios mašinos būsena. <span style="color:#ff0000"> '''SVARBU''': Jei virtuali mašina paleista iš loginio disko (o ne atvaizdo), sukūrus momentinę kopiją iš jos paleisti virtualios mašinos nepavyks. </span> Turite sukurti naują loginį diską pagal momentinę kopiją. Tada iš to disko galite paleisti virtualią mašiną.
* '''Assosiate Floating IP''' - Priskirti [[#Virtualūs IP Adresai (Floating IPs)|virtualų IP adresą]].
+
* '''Associate Floating IP''' - Priskirti [[#Virtualūs IP Adresai (Floating IPs)|virtualų IP adresą]].
 
* '''Attach Interface''' - Pridėti [[#Tinklai (Networks)|tinklo sąsają]], nurodant tinklą iš tinklų sąrašo. Galite nurodyti naują privatų IP adresą tai sąsajai.
 
* '''Attach Interface''' - Pridėti [[#Tinklai (Networks)|tinklo sąsają]], nurodant tinklą iš tinklų sąrašo. Galite nurodyti naują privatų IP adresą tai sąsajai.
 
* '''Detach interface''' - Atjungti tinklo [[#Tinklai (Networks)|sąsają]].
 
* '''Detach interface''' - Atjungti tinklo [[#Tinklai (Networks)|sąsają]].
245 eilutė: 260 eilutė:
 
* '''Detach Volume''' - Atjungti [[#Loginiai Diskai (Volumes)|loginį diską]].
 
* '''Detach Volume''' - Atjungti [[#Loginiai Diskai (Volumes)|loginį diską]].
 
* '''Update Metadata''' - Naujinti metaduomenis.
 
* '''Update Metadata''' - Naujinti metaduomenis.
* '''Retrieve Password''' - Galite, nudodę [[#Raktų Poros (Key Pairs)|raktų poros]] vardą ir privatų raktą, gauti virtualios mašinos slaptažodį.
+
* '''Retrieve Password''' - Galite, nurodę [[#Raktų Poros (Key Pairs)|raktų poros]] vardą ir privatų raktą, gauti virtualios mašinos slaptažodį.
 
* '''Edit Security Groups''' - Keisti [[#Ugniasienės Taisyklių Grupės (Security Groups)|ugniasienės taisyklių grupes]].
 
* '''Edit Security Groups''' - Keisti [[#Ugniasienės Taisyklių Grupės (Security Groups)|ugniasienės taisyklių grupes]].
 
* '''Edit Port Security Groups''' - Keisti prievadų [[#Ugniasienės Taisyklių Grupės (Security Groups)|saugos grupes]].
 
* '''Edit Port Security Groups''' - Keisti prievadų [[#Ugniasienės Taisyklių Grupės (Security Groups)|saugos grupes]].
 
* '''Console''' - Atverti interaktyvų terminalą.
 
* '''Console''' - Atverti interaktyvų terminalą.
 
* '''View Log''' - Peržiūrėti įvykių žurnalą.
 
* '''View Log''' - Peržiūrėti įvykių žurnalą.
* '''Rescue Instance''' - Inicializuoti gelbėjimo rėžimą. Virtuali mašina bus išjungta, šakninė failų sistema prijungta kaip išorinė. Turite pasirinkti, kokia OS (iš kokio atvaizdo) užkrauti (jei projekte yra momentinių virtualių mašinų kopijų, gali būti, kad jos bus pasirinktos automatiškai gelbėti sistemą. Tai neveiks - reikia pasirinkti atvaizdą, ne momentinę kopiją) <span style="color:#ff0000"> Gelbėti galima tik [[#Atvaizdo virtualios mašinos („Image-backed“)|atvaizdo virtualias mašinas]] </span>.
+
* '''Rescue Instance''' - Inicializuoti gelbėjimo rėžimą. Virtuali mašina bus išjungta, šakninė failų sistema prijungta kaip išorinė. Turite pasirinkti, kokia OS (iš kokio atvaizdo) paleisti (jei projekte yra momentinių virtualių mašinų kopijų, gali būti, kad jos bus pasirinktos automatiškai gelbėti sistemą. Tai neveiks - reikia pasirinkti atvaizdą, ne momentinę kopiją) <span style="color:#ff0000"> Gelbėti galima tik [[#Atvaizdo virtualios mašinos („Image-backed“)|atvaizdo virtualias mašinas]] </span>.
* '''Pause Instance''' - Sušaldyti virtualią mašiną, išsaugodami esamą būseną į atmintį.
+
* '''Pause Instance''' - Pristabdyti virtualią mašiną, išsaugodami esamą būseną į atmintį.
* '''Suspend Instance''' - Visiškai sušaldyti virtualios mašinos darbą.
+
* '''Suspend Instance''' - Pristabdyti virtualią mašiną, išsaugodami esamą būseną į diską.
* '''Resume Instance''' - Atšildyti virtualią mašiną.
+
* '''Resume Instance''' - Atkurti pristabdytą virtualią mašiną.
 
* '''(Un)Shelve Instance''' - Sustabdyti virtualios mašinos darbą, neištrinant jos ar jos duomenų. Tai atlaisvina resursus kitoms virtualioms mašinoms.  
 
* '''(Un)Shelve Instance''' - Sustabdyti virtualios mašinos darbą, neištrinant jos ar jos duomenų. Tai atlaisvina resursus kitoms virtualioms mašinoms.  
 
* '''Resize Instance''' - Pakeisti virtualios mašinos konfigūraciją.
 
* '''Resize Instance''' - Pakeisti virtualios mašinos konfigūraciją.
268 eilutė: 283 eilutė:
 
=== Atvaizdai (Images) ===
 
=== Atvaizdai (Images) ===
  
Paruoštų atvaizdų sąrašas. Iš šio sąrašo pasirenkama sistema, kurią užkraus virtuali mašina. Atvaizdai pateikiami '''QCOW2''' arba '''RAW''' formatais; ''patariama naudoti'' '''''QCOW2''''', '''''RAW''''' ''skirtas bandymams''.
+
Paruoštų atvaizdų sąrašas. Iš šio sąrašo pasirenkama sistema, kurią paleis virtuali mašina. Atvaizdai pateikiami '''QCOW2''' arba '''RAW''' formatais; ''patariama naudoti'' '''''QCOW2''''', '''''RAW''''' ''skirtas bandymams''.
  
 
[[Vaizdas:Images.png|none|border|800px]]
 
[[Vaizdas:Images.png|none|border|800px]]
331 eilutė: 346 eilutė:
 
* '''Manage Attachments''' - Meniu, kuriame galite prijungti ar atjungti loginius diskus nuo virtualių mašinų. Sėkmingas prijungus, būsena pasikeis į „In-Use“. <span style="color:#ff0000">'''Svarbu''': prieš atjungiant diską „OpenStacks“ aplinkoje, rekomenduojama tvarkingai atjungti jį OS priemonėmis</span>. Pasirinkus „Detach“, būsena pasikeis į „Detaching“, o sėkmingai atjungus - „Available“.  
 
* '''Manage Attachments''' - Meniu, kuriame galite prijungti ar atjungti loginius diskus nuo virtualių mašinų. Sėkmingas prijungus, būsena pasikeis į „In-Use“. <span style="color:#ff0000">'''Svarbu''': prieš atjungiant diską „OpenStacks“ aplinkoje, rekomenduojama tvarkingai atjungti jį OS priemonėmis</span>. Pasirinkus „Detach“, būsena pasikeis į „Detaching“, o sėkmingai atjungus - „Available“.  
 
* '''Create Snapshot''' - Kurti momentinę atsarginę kopiją. Tai nuoroda į disko būseną laike. Jai reikia nurodyti pavadinimą, galite suteikti aprašymą. Kurti momentinę kopiją naudojamiems „In Use“ diskams nėra rekomenduojama, nes negalima užtikrinti duomenų vientisumo, o kopija gali susigadinti.
 
* '''Create Snapshot''' - Kurti momentinę atsarginę kopiją. Tai nuoroda į disko būseną laike. Jai reikia nurodyti pavadinimą, galite suteikti aprašymą. Kurti momentinę kopiją naudojamiems „In Use“ diskams nėra rekomenduojama, nes negalima užtikrinti duomenų vientisumo, o kopija gali susigadinti.
* '''Create Backup ''' - Kurti pilną atsarginę kopija. Jai reikia nurodyti pavadinimą, galite suteikti aprašymą. Kurti pilną atsarginę kopiją naudojamiems „In Use“ diskams nėra rekomenduojama, mat negalima užtikrinti duomenų vientisumo, o kopija gali susigadinti.
+
* '''Create Backup ''' - Kurti pilną atsarginę kopija. Jai reikia nurodyti pavadinimą, galite suteikti aprašymą. Kurti pilną atsarginę kopiją naudojamiems „In Use“ diskams nėra rekomenduojama, nes negalima užtikrinti duomenų vientisumo, o kopija gali susigadinti.
 
* '''Change Volume Type''' - Keisti loginio disko tipą. Meniu pasirinkite norimą tipą ir „Migration Policy“. '''Keisti tipą, kol diskas naudojamas, nepavyks, tačiau bandyti sistema leis. Geriau to vengti.''' Pastaba: loginio disko keitimo procesas yra pakankamai ilgas procesas.
 
* '''Change Volume Type''' - Keisti loginio disko tipą. Meniu pasirinkite norimą tipą ir „Migration Policy“. '''Keisti tipą, kol diskas naudojamas, nepavyks, tačiau bandyti sistema leis. Geriau to vengti.''' Pastaba: loginio disko keitimo procesas yra pakankamai ilgas procesas.
 
* '''Upload to Image''' - Sukurti atvaizdą pagal loginį diską.
 
* '''Upload to Image''' - Sukurti atvaizdą pagal loginį diską.
369 eilutė: 384 eilutė:
 
Vidinius virtualaus duomenų centro tinklus galite kurti ir valdyti savarankiškai. Vidiniuose tinkluose galite kurti ir naikinti potinklius, kuriuose neribojama IP adresacija.
 
Vidinius virtualaus duomenų centro tinklus galite kurti ir valdyti savarankiškai. Vidiniuose tinkluose galite kurti ir naikinti potinklius, kuriuose neribojama IP adresacija.
 
Naują tinklą galite sukurti, nurodydami pavadinimą, pasirinkdami „Enable Admin State“ (ar tinklas bus paleistas po sukūrimo), ir pasirinkdami, ar kurti potinklį.
 
Naują tinklą galite sukurti, nurodydami pavadinimą, pasirinkdami „Enable Admin State“ (ar tinklas bus paleistas po sukūrimo), ir pasirinkdami, ar kurti potinklį.
Jei kursite potinklį, jam nurodykite pavadinimą, tinklo adresą, IP versiją ir tinklo vartų adresą.
+
Jei kursite potinklį, jam nurodykite pavadinimą, tinklo adresą, IP versiją ir maršrutizatoriaus adresą.
 
Potinkliui taip pat galite skirti IP adresus, nurodyti DNS serverius ir tinklų maršrutus.
 
Potinkliui taip pat galite skirti IP adresus, nurodyti DNS serverius ir tinklų maršrutus.
  
421 eilutė: 436 eilutė:
 
[[Vaizdas:Load balancers.png|none|border|800px]]
 
[[Vaizdas:Load balancers.png|none|border|800px]]
  
Pateikiamas apkrovos balansavimo įrenginių sąrašas. Pavadinimas, IP adresas, statusai.
+
Pateikiamas apkrovos balansavimo įrenginių sąrašas. Pavadinimas, IP adresas, būsena.
  
 
[[Vaizdas:Load balancer overview.png|none|border|800px]]
 
[[Vaizdas:Load balancer overview.png|none|border|800px]]
445 eilutė: 460 eilutė:
 
Sąraše rodomas IP adresas, aprašymas, DNS pavadinimas, DNS Domenas, Nurodytas fiksuotas IP adresas, išorinis tinklas, rėžimas.
 
Sąraše rodomas IP adresas, aprašymas, DNS pavadinimas, DNS Domenas, Nurodytas fiksuotas IP adresas, išorinis tinklas, rėžimas.
  
„Floating IP“ - tai virtualus IP adresas, kurį galite dinamiškai priskirti prie veikiančios virtualios mašinos. Virtualus IP adresas yra rezervuojamas projekto mastu ir priskiriamas konkrečios virtualios mašinos šoninio tinklo sąsajai. Tokiu būdu, nekeičiant vidinio virtualios mašinos IP adreso, maršrutizatorius visą įeinantį srautą kreips į konkrečia virtualią mašiną, o visą tos virtualios išeinantį srautą į internetą kreips per nurodytą virtualų IP adresą.
+
„Floating IP“ - tai virtualus IP adresas, kurį galite dinamiškai priskirti prie veikiančios virtualios mašinos. Virtualus IP adresas yra rezervuojamas projekto mastu ir priskiriamas konkrečios virtualios mašinos išorinio tinklo sąsajai. Tokiu būdu, nekeičiant vidinio virtualios mašinos IP adreso, maršrutizatorius visą įeinantį srautą kreips į konkrečia virtualią mašiną, o visą tos virtualios išeinantį srautą į internetą kreips per nurodytą virtualų IP adresą.
Kurdami virtualų IP adresą, turite nurodyti išorinį adresą, iš kurio rezervuoti IP adresą. <span style="color:#ff0000">'''Svarbu''': Norint naudoti virtualius IP adresus, būtina sukurti vidinį tinklą, su išoriniu tinklu sujungtą virtualiu maršrutizatoriumi </span>.
+
Kurdami virtualų IP adresą, turite nurodyti išorinį adresą, iš kurio rezervuoti IP adresą. <span style="color:#ff0000">'''Svarbu''': Norint naudoti virtualius IP adresus, būtina sukurti vidinį tinklą, su išoriniu tinklu sujungtą virtualiu maršrutizatoriumi. </span>
 
Galite nurodyti pavadinimą, DNS domeną ir DNS vardą. Virtualių IP adresų skaičius projekto mastu yra ribotas.
 
Galite nurodyti pavadinimą, DNS domeną ir DNS vardą. Virtualių IP adresų skaičius projekto mastu yra ribotas.
  
465 eilutė: 480 eilutė:
 
== Automatizavimas (Orchestration) ==
 
== Automatizavimas (Orchestration) ==
  
„Orchestration“ dalis leidžia automatizuoti ir orkestruoti infrastruktūrą, naudojant „OpenStack Heat“ HOT („Heat Orchestration Template“) šablonus ir darbo sekas (angl. workflows). Pagal savo sukurtus HOT šablonus, galite automatizuoti virutalių resursų valdymą, virtualių mašinų paleidimą.
+
„Orchestration“ dalis leidžia automatizuoti infrastruktūrą, naudojant „OpenStack Heat“ HOT („Heat Orchestration Template“) šablonus ir darbo sekas (angl. workflows). Pagal savo sukurtus HOT šablonus, galite automatizuoti virutalių resursų valdymą, virtualių mašinų paleidimą.
  
 
HOT šablonus galite rasti internete, tačiau juos turėsite taisyti pagal vietinius resursus.
 
HOT šablonus galite rasti internete, tačiau juos turėsite taisyti pagal vietinius resursus.
 
Paprasčiau yra rašyti savo pagal pavyzdį:
 
Paprasčiau yra rašyti savo pagal pavyzdį:
<pre>heat_template_version: rocky
+
<pre>heat_template_version: 2018-08-31
description: Paprastas HOT šablonas sukūrti virtualią mašiną pagal nurodytus (arba nutylėtus) parametrus.
+
description: Paprastas HOT šablonas sukurti virtualią mašiną pagal nurodytus (arba nutylėtus) parametrus.
  
 
parameters:
 
parameters:
498 eilutė: 513 eilutė:
 
         - network : { get_param: network_name }</pre>
 
         - network : { get_param: network_name }</pre>
  
Pirma eilutė privaloma: ji nurodo HOT šablono versiją. '''Mums naujausia šiuo metu yra „rocky“ arba „2018-08-31“'''. Versijų sąrašą ir funkcijų sąrašą pagal versiją galite rasti [[#HOT šablonų Versijos (Template Versions)|HOT šablonų versijose]] .
+
Pirma eilutė privaloma: ji nurodo HOT šablono versiją. Versijų sąrašą ir funkcijų sąrašą pagal versiją galite rasti [[#HOT šablonų Versijos (Template Versions)|HOT šablonų versijose]] .
 
Pavyzdinis HOT šablonas paklaus naudotojo virtualios mašinos, tinklo ir raktų poros pavadinimų.  
 
Pavyzdinis HOT šablonas paklaus naudotojo virtualios mašinos, tinklo ir raktų poros pavadinimų.  
 
Pagal šiuos (galite palikti nutylėtus) ir jau nurodytus (atvaizdo ir konfigūracijos) parametrus bus paleista viena virtuali mašina.
 
Pagal šiuos (galite palikti nutylėtus) ir jau nurodytus (atvaizdo ir konfigūracijos) parametrus bus paleista viena virtuali mašina.
518 eilutė: 533 eilutė:
 
Resursų pavadinimai, atributai, parametrai ir detalūs jų aprašymai.
 
Resursų pavadinimai, atributai, parametrai ir detalūs jų aprašymai.
  
=== HOT šablonų Versijos (Template Versions) ===
+
=== HOT Šablonų Versijos (Template Versions) ===
  
Versijų ir joms būdingų funkcijų sąrašas.
+
Versijų ir joms būdingų funkcijų sąrašas. '''Šablonų versija turi atitikti bent vieną esančią šiame sąraše, geriausia - naujausią'''.
  
=== HOT šablonų Generavimas (Template Generator) ===
+
=== HOT Šablonų Generavimas (Template Generator) ===
  
 
Pagal kategoriją, galite rinktis elementus, dėlioti į interaktyvų planą, keisti jų parametrus, jungti juos tarpusavyje. Naudojama generuoti HOT šablonams.  
 
Pagal kategoriją, galite rinktis elementus, dėlioti į interaktyvų planą, keisti jų parametrus, jungti juos tarpusavyje. Naudojama generuoti HOT šablonams.  
529 eilutė: 544 eilutė:
 
== DNS ==
 
== DNS ==
  
Openstack „Designate“ atsako už DNS. Zonų skaičius neribojamas. Kiekviena zona gali turėti neribojamą skaičių įrašų.
+
Openstack „Designate“ atsako už DNS. Zonų skaičius neribojamas. Kiekviena zona gali turėti neribojamą skaičių įrašų. <span style="color:#ff0000">'''Svarbu:''' Šiuo metu „Horizon“ aplinkoje žinoma problema - DNS įrašų skaičius nėra ribojamas, tačiau puslapis atvaizduoja tik pirmus 20. Kitų pasiekti per „Horizon“ aplinką šiuo metu nepavyks. Jei kuriant įrašą įvyks klaida „Unable to create record set.“, gali būti, kad įrašas tokiu pavadinimu jau sukurtas. Tokiu atveju kreipkitės į [mailto:cloud@litnet.lt cloud@litnet.lt].
 +
(Įrašą ištrinti taip pat galima per OpenStack CLI).
  
 
=== Zones ===  
 
=== Zones ===  
543 eilutė: 559 eilutė:
 
[[Vaizdas:Dns record.png|none|border|800px]]
 
[[Vaizdas:Dns record.png|none|border|800px]]
  
Kurdami naują įrašą, nurodykite tipą, pavadinimą ir įrašą, pvz.: IP adresas.
+
Kurdami naują įrašą, nurodykite tipą, pavadinimą, TTL ir įrašą, pvz.: IP adresas.
 +
 
 +
'''Pastaba: TTL nurodo kas kiek sekundžių atnaujinti DNS podėlį.''' Jei įrašas keičiamas, tik praėjus šiam laikui jis bus atnaujintas kliento sistemoje.
 
Svarbu, kad pavadinimas baigtųsi zonos pavadinimu, pvz.: <pre>IRASO_PAVADINIMAS.ZONOS_PAVADINIMAS.</pre>  
 
Svarbu, kad pavadinimas baigtųsi zonos pavadinimu, pvz.: <pre>IRASO_PAVADINIMAS.ZONOS_PAVADINIMAS.</pre>  
  
559 eilutė: 577 eilutė:
  
 
[[Vaizdas:Containers.png|none|border|800px]]
 
[[Vaizdas:Containers.png|none|border|800px]]
 +
 +
== Share ==
 +
 +
Nuotolinės failų sistemos. Kuriant naują nuotolinę failų sistemą, nurodomas dydis (kurį vėliau galima plėsti ar mažinti), protokolas (NFS), tipas (ceph-nfs), pavadinimas ir aprašas.
 +
Svarbu matomumą laikyti „private“, kad kiti vartotojai nematytų ir nekeistų.
 +
 +
[[Vaizdas:Shares.png|none|border|650px]]
 +
 +
Sukūrus nuotolinę failų sistemą, virtualias mašinas reikia pridėti prie viešo NFS tinklo. Tada nuotolinės failų sistemos „Actions“ skiltyje galima pasirinkti „Manage rules“ ir nurodyti leidimus (skaityti arba skaityti-rašyti) ir juos priskirti arba IP adresui arba naudotojui. <span style="color:#ff0000">'''SVARBU''': Jei leidimą suteiksite visam tinklui (''0.0.0.0/0'' arba  ''10.10.30.0/23''), '''visos visų naudotojų virtualios mašinos''' galės pasiekti nuotolinę failų sistemą</span>.
 +
 +
[[Vaizdas:Share rules.png|none|border|650px]]
 +
 +
Suteikus leidimus, failų sistemą galima užkrauti virtualiai mašinai per OS. Paspaudus ant pavadinimo, matoma informacija:
 +
 +
[[Vaizdas:Share details.png|none|border|650px]]
 +
 +
'''Paryškinta pateikta nuoroda užkrauti nuotolinei failų sistemai.'''
 +
 +
=== Nuotolinės failų sistemos užkrovimas ===
 +
 +
Kad nuotolinė failų sistema būtų matoma iš virtualios mašinos, virtualią mašiną reikia priskirti prie  NFS tinklo.
 +
Reikia pasirinkti virtualią mašiną iš sąrašo, pasirinkti „Attach Interface“.
 +
[[Vaizdas:Attach interface.png|none|border|650px]]
 +
 +
„The way to specify an interface“ pasirikti „by Network (and IP address)“,
 +
„Network“ pasirinkti „NFS_vlan“,
 +
galima nurodyti IP adresą NFS potinklyje.
 +
 +
„Shares“ sąraše reikia paspausti ant norimos nuotolinės failų sistemos. Aprašymo puslapyje matysis „Path“ - tai nuoroda į sukurtą nuotolinę failų sistemą.
 +
 +
==== Windows ====
 +
 +
Norint nuotolinę failų sistemą prijungti Windows aplinkoje, pirmiausia reikės aktyvuoti „Services for NFS“ -> „Client for NFS“.
 +
„Turn Windows features on or off“ -> sąraše rasti aplanką „Services for NFS“, jį išskleisti, padėti varnelę prie „Client for NFS“.
 +
 +
<span style="color:#ff0000"> Windows pagal nutylėjima leis skaityti failus, bet gali neleisti rašyti. </span> Taip yra todėl, nes nuotolinė failų sistema užkrauta su „Anonymous user“ leidimais '''(uid=-2 gid=-2)'''. Tokiu atveju reikės nurodyti, kokius duomenis naudoti jungiantis. Reikia sukurti naują failą bet kokiu pavadinimu su plėtiniu '''„.reg“'''. Failo turinys turi būti:
 +
<pre>Windows Registry Editor Version 5.00
 +
 +
[HKEY_LOCAL_MACHINE\SOFTWARE\Microsoft\ClientForNFS\CurrentVersion\Default]
 +
"AnonymousUid"=dword:00000000
 +
"AnonymousGid"=dword:00000000</pre>
 +
 +
Failą paleidus, sistema du kartus paklaus, ar tikrai leisti failą. Leidus bus pridėti sisteminiai įrašai, nurodantys naudoti '''„root“ (uid=0 gid=0)''' naudotojo teises, kraunant nuotolinę failų sistemą. '''Pastaba''': galima nurodyti bet kurio naudotojo duomenis - nuo to priklausys ką naudotojas gali matyti/skaityti ar rašyti (šešioliktainis skaičius). Atlikus pakeitimus, reikia iš naujo paleisti kompiuterį.
 +
 +
Tada reikia pataisyti savo nuorodą („Path“), kad ją galėtų suprasti Windows:
 +
<pre>  10.10.30.1:/volumes/_nogroup/106a56de-1aaf-4bd3-8e60-60e7245427e5
 +
  pakeisti į
 +
  \\10.10.30.1\volumes\_nogroup\106a56de-1aaf-4bd3-8e60-60e7245427e5</pre>
 +
 +
Toliau, eiti į „This PC“ ir viršuje išplėsti skiltį „Computer“, pasirinkti „Map Network Drive“. Atsidariusiame meniu reikia įdėti pataisytą nuoroda, ir spausti „Finish“.
 +
 +
Jei viskas atlikta teisingai, nuotolinė failų sistema atsiras „This PC“ -> „Network Locations“.
 +
Jei per ilgą laiką niekas nevyksta, arba išmetamas pranešimas, kad nepavyko, reikia patikrinti:
 +
* Ar teisingai pataisyta nuoroda?
 +
* Ar tikrai aktyvuota „Client for NFS“? (Kompiuteri reikia paleisti iš naujo)
 +
* Ar virtuali mašina turi NFS tinklo sąsają ( „Instances“ -> „IP Address“ turi turėti įrašą NFS_vlan - tinklas 10.10.30.0/23 )?
 +
* Ar nuotolinė failų sistemos taisyklių sąraše yra įrašas, leidžiantis šiai virtualiai mašinai pasiekti nuotolinę failų sistemą?
 +
 +
Windows nuotolinę failų sistemą užkraus kiekvieno paleidimo metu.
 +
 +
==== Linux ====
 +
 +
Linux aplinkoje pirmiausia reikės įdiegti „nfs-common“ arba „nfs-utils“ įrankį:
 +
<pre> ubuntu/debian      $ sudo apt install nfs-common
 +
CentOS/Fedora      $ sudo yum install nfs-utils
 +
openSUSE          $ sudo zypper in nfs-utils</pre>
 +
 +
Tada reikia susikurti vietą, kur bus užkraunama nuotolinė failų sistema (gali būti bet kur):
 +
<pre> $ mkdir ~/mount </pre>
 +
 +
Dabar galima užkrauti nuotolinę failų sistemą, nurodydami tipą („nfs“), nuorodą (nuotolinės failų sistemos „Path“), bei vietą užkrovimui:
 +
<pre> $ sudo mount -t nfs 10.10.30.1:/volumes/_nogroup/106a56de-1aaf-4bd3-8e60-60e7245427e5 ~/mount </pre>
 +
 +
<span style="color:#ff0000"> '''Jei niekas nevyksta arba komanda grąžina klaidą '''</span>, reikia patikrinti:
 +
https://wiki.litnet.lt/index.php/Debesijos_Paslauga
 +
* Ar virtuali mašina turi NFS tinklo sąsają ( „Instances“ -> „IP Address“ turi turėti įrašą NFS_vlan - tinklas 10.10.30.0/23 )?
 +
* Ar virtuali mašina prisiskyrė IP adresą iš NFS tinklo; jei ne, priskirti:
 +
<pre> $ ip a | grep DOWN </pre>
 +
Sąsajos pavadinimas (antras stulpelis) mano atveju yra „ens7“.
 +
<pre> $ sudo dhclient ens7 </pre>
 +
* Ar nuotolinė failų sistemos taisyklių sąraše yra įrašas, leidžiantis šiai virtualiai mašinai pasiekti nuotolinę failų sistemą?
 +
 +
'''Užkrauti nuotolinę failų sistemą galima automatiškai''' paleidžiant virtualios mašinos OS.
 +
Failą '''/etc/fstab''' reikia papildyti eilute:
 +
<pre> PATH    DEVICE    nfs    defaults    0    2
 +
10.10.30.1:/volumes/_nogroup/106a56de-1aaf-4bd3-8e60-60e7245427e5  ~/nfs  nfs  defaults  0  2</pre>
 +
;PATH
 +
:nuoroda į nuotolinę failų sistemą. ''Pvz.: 10.10.30.1:/volumes/_nogroup/106a56de-1aaf-4bd3-8e60-60e7245427e5''
 +
;DEVICE
 +
:vieta, kur užkrauti nuotolinę failų sistemą. ''Pvz.: ~/nfs''
 +
 +
<span style="color:#ff0000"> '''ĮSPĖJIMAS:''' Priklausomai nuo Linux OS, jei nuotolinė failų sistema bus ištrinta (ar dėl kitų priežasčių nebepasiekiama), sistema gali '''nepasileisti!''' Tokiu atveju reikia per „emergency/recovery mode“ faile '''/etc/fstab''' ištrinti pridėtą eilutę. </span>
 +
 +
Patikrinti galima su komanda:
 +
<pre> $ mount | grep 10.10.30.1 </pre>

Dabartinė 11:00, 4 rugsėjo 2020 versija

LITNET Debesijos paslauga yra viešosios debesijos paslauga skirta mokslo institucijoms. Šio dokumento tikslas yra padėti naudotojams efektyviai ir suprantamai naudoti debesijos paslaugą. Yra naudojama „OpenStack“ „Rocky“ versija, su „Horizon“ naudotojo aplinka.

Turinys

Pradžia

Prisijungimas

Jungiantis į https://cloud.litnet.lt/, reikės prisijungti.

Pre-Login Screen.png

Iš sąrašo pasirenkame „Litnet FEDI“ ir spaudžiame „Sign In“ . Sekančiame puslapyje reikės įvesti organizacijos pavadinimą (pradėjus vesti pavadinimą bus pasiūlyti variantai). Taip pat galima pasirinkti iš ilgo sąrašo, paspaudus „Allow me to pick from a list“.

Select Organization Screen1.png

Iš sąrašo pasirinkę savo organizaciją, spaudžiame „Continue“. Būsime nukreipti į atitinkamą SSO, kur reikės prisijungti.

Gali būti, kad dar nesame autorizuoti sistemoje. Tokiu atveju reikia kreiptis į cloud@litnet.lt dėl reikiamų resursų išskyrimo.

Unauthorized User Screen.png

Darbas su CLI

Klientas

pip install python-openstackclient

Pasiruošimas Pirmiausia reikia OpenStack RC failo:

Openstack rc.png

Atsisiuntus OpenStack RC failą, reikia jį sutvarkyti - pataisyti OS_USER_DOMAIN_NAME kintamąjį:

export OS_USER_DOMAIN_NAME="Federated"

Pakeisti į

#export OS_USER_DOMAIN_NAME="Federated"
 export OS_USER_DOMAIN_NAME="ktu.lt"

Toliau:

 . FAILAS.sh # dot-source

Slaptažodis

Reikės suvesti slaptažodį. Jo galima pasiteirauti cloud@litnet.lt.

Naudotojas bei projekto parinktys

Prisijungę galite matyti projekto apžvalgą. Viršuje esančiame meniu galite rinktis priklausantį domeną bei projektus.

Projects Screen.png


Naujos virtualios mašinos kūrimas

Rinkitės „Compute“ > „Instances“, kad sukurti naują virtualią mašiną. Būtina atlikti sekančius veiksmus:

  • Nurodyti pavadinimą ir kuriamų virtualių mašinų kiekį.
Vm kurimas 1.png

Paveikslėlyje pateiktame pavyzdyje, yra pasirinkta kurti viena virtualią mašiną, nurodytas jos pavadinimas ir aprašymas.

Vm kurimas 2.png

Paveikslėlyje pateiktame pavyzdyje, OS bus įkeliama iš atvaizdo, o loginis diskas nebus kuriamas, t.y. bus atvaizdo tipo virtuali mašina.

  • Nurodyti konfigūraciją, pagal kurią virtualiai mašinai bus priskiriami virtualūs resursai (virtualių procesorių skaičius, RAM ir pan.).
Vm kurimas 3.png

Paveikslėlyje pateikiama pasirinkta virtualios mašinos konfigūracija.

  • Nurodyti tinklą, prie kurio bus jungiama virtuali mašina.
Vm kurimas 4.png

Paveikslėlyje pateiktame pavyzdyje, yra nurodytas išorinis tinklas, kad virtuali mašina būtų lengvai pasiekiama iš išorės.

  • Nurodyti ugniasienės taisyklių rinkinį (nėra griežtai būtina, tačiau pagal nutylėjimą nurodytame default rinkinyje gali nebūti reikiamų taisyklių).
Vm kurimas 5.png

Paveikslėlyje pateiktame pavyzdyje, nurodytas esamas taisyklių rinkinys, kuriame nurodytos taisyklės, leidžiančios nuotoliniu būdu prisijungti prie virtualios mašinos.

  • Nurodyti esamą arba sugeneruoti naują raktų porą (nėra griežtai būtina, tačiau be raktų poros nepavyks nuotoliniu būdu prisijungti prie virtualios mašinos ar gauti jos slaptažodį).
Vm kurimas 6.png

Paveikslėlyje pateiktame pavyzdyje, nurodyta raktų pora.

  • Paspauskite „Launch Instance“ mygtuką, kad būtų sukurta ir paleista virtuali mašina.

Verta paminėti, kad paleisti virtualią mašina galite bet kuriame meniu punkte.

  • Teisingai atlikę visus veiksmus, galite prisijungti prie virtualios mašinos.

Virtualios mašinos naikinimas

Jei norite panaikinti virtualią mašiną:

  1. Pasirinkite virtualią mašiną sąraše.
  2. Skiltyje „Actions“ paspauskite mygtuką „Delete Instance“.

Jei virtualios mašinos kūrimo metu pasirinkote jai sukurti naują loginį diską ir pasirinkote „Delete Volume on Instance Delete“ -> „Yes“, loginis diskas bus ištrintas, nebent jis turi atsarginę arba momentinę kopiją. Tokiu atveju bus ištrinta tik virtuali mašina.

Virtualios mašinos momentinių kopijų sudarymas

Loginio disko virtuali mašina turi kelių tipų kopijas:

Atvaizdo virtualiai mašinai galite sukurti tik atvaizdą.

Prisijungimas prie virtualios mašinos

Prisijungti prie virtualios mašinos galite keliais būdais:

  • „Compute“ > „Instances“ :
  1. Pasirinkite norimą virtualią mašiną iš sąrašo.
  2. Skiltyje „Actions“ paspauskite mygtuką „Console“ (arba paspaudę ant mašinos vardo, atversite jos puslapį, kuriame bus skiltis „Console“).
  3. Atsidarius interaktyviam ekranui, galite tiesiogiai valdyti virtualią mašiną.
  4. Gaukite slaptažodį.
Instance console.png

Jei virtualiai mašinai nenurodėte išorinio tinklo, reikės priskirti virtualų IP adresą.

Prisijungimas prie Linux OS

Naudotojo vardai

Prisijungimui prie Linux operacinės sistemos turėsite žinoti OS naudotojo vardą.

OS Naudotojas
CentOS centos
Cirros cirros
Debian debian
Fedora fedora
openSUSE opensuse
Redhat cloud-user
Ubuntu ubuntu

Iš Windows naudojant PuTTY

  1. Turite atsisiųsti ir įdiegti PuTTY ir PuTTYgen programas.
  2. Raktų poros kūrimo metu atsisiųstą privatų raktą turite konvertuoti į PuTTY rakto formatą. Tam naudosite PuTTYgen.
  3. Paleidus PuTTYgen, iš meniu juostos pasirinkite „Conversions“ > „Import key“.
    Puttygen import.png
  4. Pasirinkite savo privataus rakto failą. Jei norite, galite nustatyti slaptažodį, kad raktu galėtų naudotis tik patikimi asmenys, bet tai nebūtina. Paspaudus „Save private key“, privatų raktą galite išsaugoti .ppk formatu. Jį galite naudoti prisijungimui prie virtualios mašinos.
    Puttygen save.png
  5. „Connection“ > „SSH“ > „Auth“ skiltyje „Private key file for authentication“ nurodykite ką tik konvertuotą raktą.
    Putty private key sellection.png
  6. „Session“ skiltyje „Host Name (or IP address)“ nurodykite virtualios mašinos IP adresą.
    Pasitikrinkite, ar teisingai nurodytas prievadas nurodytas 22, o „Connection type“: SSH
    Putty session.png
  7. Galite bandyti jungtis. Suveskite naudotojo vardą.
    Jei privačiam raktui konvertavimo metu nustatėte slaptažodį, jo paprašys pakeitus vartotojo vardą.
    Putty conected.png

Iš Linux naudojant ssh

 $ ssh -i manoRaktas.key naudotojoVardas@IP
manoRaktas.key
šios virtualios mašinos nurodytos raktų poros generavimo metu naudotojo kompiuteryje išsaugotas failas.
naudotojoVardas
nuo OS priklausantis naudotojo vardas.
IP
IP adresas.

Prisijungimas prie Windows OS

Iš Windows naudojant Remote Desktop

  1. Paleiskite „Remote Desktop Connection“.
  2. Nurodykite IP adresą ir prisijungimo vardą:
Windows 10 - „Admin“
Windows Server - „Administrator“
  1. Windows rdp connect.png
  2. Jei IP adresas teisingas, Jūsų paprašys slaptažodžio:
    Windows rdp password.png
  3. Patvirtinkite, kad norite jungtis iš šio kompiuterio - spauskite „Yes“.
    Windows rdp idendity.png
  4. Jei viską atliksite teisingai, sėkmingai prisijungsite.
    Windows rdp success.png

Iš Linux naudojant Remmina

  1. Pridėkite naują konfigūraciją
    Server: IP adresas
    User name: Admin
    User password: VM_slaptažodis
  2. Spauskite „Save and Connect“.

Virtualaus serverio slaptažodžio gavimas (Retrieve Password)

„Compute“ > „Instances“

  1. Pasirinkite norimą virtualų serverį.
  2. Pasirinkite „Retrieve Password“ dešinėje pusėje esančioje skiltyje „More Actions“.
    Retrieve password step1.png
  3. Pirmo paleidimo metu, virtualiam serveriui yra sugeneruojamas ir užšifruojamas slaptažodis, panaudojant raktų poros viešą raktą. Norėdami jį atgauti, turite panaudoti išsaugotą privatų raktą, kurį galite įkelti kaip tekstą arba failą.
    Retrieve password step2.png
  4. Gautą slaptažodį naudokite prisijungimui prie virtualaus serverio.

Skaičiuoti (Compute)

„Compute“ dalis valdo virtualaus duomenų centro išteklius: virtualias mašinas, loginius diskus, virtualių mašinų šablonus, taip pat leidžia valdyti prieigos ir saugumo nustatymus.

Peržiūra (Overview)

Overview.png
Limit Summary
Naudojamų resursų suvestinė, nurodanti naudojamą ir maksimalų resursų kiekį.
Usage Summary
Naudojamų resursų suvestinė tam tikrame laiko tarpe.
Usage
Aktyvių virtualių mašinų resursų išnaudojimas.

Virtualios mašinos (Instances)

Virtualias mašinas galite sukurti su loginiu disku („Volume-backed“) arba iš atvaizdo be loginio disko („Image-backed“). Diegimo metu, galite pasirinkti ar reikalinga kurti naują loginį diską. Virtuali mašina turėtų būti įdiegtas kartu su loginiais diskais. Tokiu būdu, panaudojami visi loginių diskų privalumai: momentinės kopijos, tipo pasirinkimo galimybė, loginio disko išplėtimas, duomenų išsaugojimas, panaikinus virtualią mašiną.

Loginio disko virtualios mašinos („Volume-backed“)

Kad sukurti loginį diską, pasirinkite „Create New Volume“ -> „Yes“. Norėdami virtualią mašiną sukurti iš loginio disko, pirmiausia jį turite sukurti, pasirinkdami OS šabloną (atvaizdą). Diegimo trukmė priklauso atvaizdo dydžio. Pabaigę diegimą, galite kurti naują virtualią mašiną, kuriam reikia nurodyti „Source“ -> „Volume“ ir parinkti sukurtą loginį diską. Pastaba: šakninių loginių diskų (kuriuose įkelta OS) atjungti („Detach Volume“) negalima, juos turite kopijuoti, sukurdami naują diską, o esamą panaudojant kaip šaltinį („Volume Source“ -> „Volume“).

Atvaizdo virtualios mašinos („Image-backed“)

NEREKOMENDUOJAMA. Norėdami virtualioje mašinoje nenaudoti loginio disko, turite ją sukurti iš atvaizdo bei pasirinkti „Create New Volume“ -> „No“.

Virtualios mašinos

Visų aktyvių virtualių mašinų sąrašas. Tuo pat metu galite paleisti, išjungti bei saugiai paleisti iš naujo kelias virtualias mašinas.

Instances.png

Sąraše rodomas virtualios mašinos vardas, atvaizdo vardas, IP adresai, konfigūracija, naudojama raktų pora, rėžimas, pasiekiamumo zona, paskirta užduotis (sisteminė), ar paleista, kiek laiko sukurta, veiksmai.

Kiekvieną virtualią mašiną galite konfigūruoti:

  • Create Snapshot - Sukurti momentinę virtualios mašinos būsenos kopiją („backup“). Tai atvaizdas, kuriame išsaugota virtualios mašinos būsena. SVARBU: Jei virtuali mašina paleista iš loginio disko (o ne atvaizdo), sukūrus momentinę kopiją iš jos paleisti virtualios mašinos nepavyks. Turite sukurti naują loginį diską pagal momentinę kopiją. Tada iš to disko galite paleisti virtualią mašiną.
  • Associate Floating IP - Priskirti virtualų IP adresą.
  • Attach Interface - Pridėti tinklo sąsają, nurodant tinklą iš tinklų sąrašo. Galite nurodyti naują privatų IP adresą tai sąsajai.
  • Detach interface - Atjungti tinklo sąsają.
  • Edit Instance - Keisti pavadinimą, aprašymą ar priskirti/atskirti ugniasienės taisyklių grupes.
  • Attach Volume - Prijungti loginį diską.
  • Detach Volume - Atjungti loginį diską.
  • Update Metadata - Naujinti metaduomenis.
  • Retrieve Password - Galite, nurodę raktų poros vardą ir privatų raktą, gauti virtualios mašinos slaptažodį.
  • Edit Security Groups - Keisti ugniasienės taisyklių grupes.
  • Edit Port Security Groups - Keisti prievadų saugos grupes.
  • Console - Atverti interaktyvų terminalą.
  • View Log - Peržiūrėti įvykių žurnalą.
  • Rescue Instance - Inicializuoti gelbėjimo rėžimą. Virtuali mašina bus išjungta, šakninė failų sistema prijungta kaip išorinė. Turite pasirinkti, kokia OS (iš kokio atvaizdo) paleisti (jei projekte yra momentinių virtualių mašinų kopijų, gali būti, kad jos bus pasirinktos automatiškai gelbėti sistemą. Tai neveiks - reikia pasirinkti atvaizdą, ne momentinę kopiją) Gelbėti galima tik atvaizdo virtualias mašinas .
  • Pause Instance - Pristabdyti virtualią mašiną, išsaugodami esamą būseną į atmintį.
  • Suspend Instance - Pristabdyti virtualią mašiną, išsaugodami esamą būseną į diską.
  • Resume Instance - Atkurti pristabdytą virtualią mašiną.
  • (Un)Shelve Instance - Sustabdyti virtualios mašinos darbą, neištrinant jos ar jos duomenų. Tai atlaisvina resursus kitoms virtualioms mašinoms.
  • Resize Instance - Pakeisti virtualios mašinos konfigūraciją.
  • Lock Instance - Užblokuoti virtualią mašiną, kad dirbti su ja galėtų tik Administratoriai.
  • Unlock Instance - Atblokuoti virtualią mašiną, kad dirbti su ja galėtų visi naudotojai.
  • Soft Reboot Instance - Nusiųsti OS „reboot“ komandą.
  • Hard Reboot Instance - Tas pats, kas ištraukti ir vėl įkišti maitinimo laidą.
  • Shut Off Instance - Nusiųsti OS „shutdown“ komandą.
  • Rebuild Instance - Atstatyti iš atvaizdo. VISI VIRTUALIOS MAŠINOS DUOMENYS BUS PRARASTI!
  • Delete Instance - Panaikinti virtualią mašiną. VISI VIRTUALIOS MAŠINOS DUOMENYS BUS PRARASTI!

Norėdami paleisti naują virtualią mašiną, žiūrėkite čia.

Atvaizdai (Images)

Paruoštų atvaizdų sąrašas. Iš šio sąrašo pasirenkama sistema, kurią paleis virtuali mašina. Atvaizdai pateikiami QCOW2 arba RAW formatais; patariama naudoti QCOW2, RAW skirtas bandymams.

Images.png

Sąraše rodomas pavadinimas, tipas, rėžimas, matomumas, ar apsaugotas, formatas bei dydis.

Virtualios mašinos momentinė kopija

Tai laiko nuoroda į virtualios mašinos būseną nurodytu momentu. Virtualios mašinos momentinė kopija bus patalpinta į Atvaizdus. Norėdami kopiją naudoti, turite pagal ją sukurti atvaizdą arba loginį diską. Būtina nurodyti pavadinimą.

SVARBU: Kai kurių atvaizdų momentinių kopijų kūrimas reikalauja pasiruošimo. „Ubuntu“ ir „Debian“ atvaizdai savo metaduomenyse (:Paspauskite ant atvaizdo jų sąraše, skiltis „Custom Properties“) turi reikalavimus:

 os_require_quiesce     yes
 hw_qemu_guest_agent    yes 

Šių atvaizdų virtualioms mašinoms turėsite prisijungti ir įdiegti „qemu_guest_agent“, kitaip momentinės kopijos sukurti nepavyks:

 $ sudo apt-get install qemu-guest-agent

Galite kurti naują atvaizdą, nurodę pavadinimą, aprašymą, failą, iš kurio kuriamas atvaizdas, atvaizdo formatą, bei konfigūracijos reikalavimus.

Raktų Poros (Key Pairs)

Raktų porų sąrašas.

KeyPairs.png

Raktų poros naudosite prisijungti prie virtualiu mašinų. Kurdami virtualią mašiną, turite nurodyti SSH raktų porą - to nepadarius, prie jos prisijungti bus neįmanoma. Savo viešąjį raktą galite importuoti iš kompiuterio, įdėti kaip tekstą, arba sugeneruoti.

Norėdami sugeneruoti SSH raktą, pasirinkite veiksmą „Create Key Pair“. Svarbu: sugeneravę raktą, nepamirškite jo iš karto atsisiųsti („Download Key Pair“ nuoroda) ir išsaugoti saugioje vietoje . Sugeneruotame rakte yra tiek privati, tiek viešoji dalys, tačiau sistemoje išsaugota tik viešoji rakto dalis ir daugiau sugeneruoto rakto privačios dalies atsiųsti negalėsite.

Virtualių Mašinų Grupės (Server Groups)

ServerGroups.png

Čia pateikiamas virtualių mašinų grupių sąrašas. Grupės naudojamos grupuoti virtualias mašinas, nurodant grupei vieną bendrą fizinio paskirstymo strategiją :

  • Affinity - Visos grupės virtualios mašinos turi būti išdėstytos vienoje fizinėje mašinoje.
  • Anti Affinity - Visos grupės virtualios mašinos turi būti išdėstytos skirtingose fizinėse mašinose.
  • Soft Anti Affinity (kol kas išjungta) - Pageidaujama visas grupės virtualias mašinas išdėstyti skirtingose fizinėse mašinose (jei įmanoma).
  • Soft Affinity (kol kas išjungta) - Pageidaujama visas grupės virtualias mašinas išdėstyti vienoje fizinėje mašinoje (jei įmanoma).

Loginiai Diskai (Volumes)

Čia pateikiamas loginių diskų sąrašas.

Volumes.png

Loginius diskus galite priimti iš kitų projektų, kurti bei trinti. Kurdami naują loginį diską parinkite aiškų pavadinimą, aprašymą. Turite pasirinkti tipą:

  • rbd - lėtesnis, tačiau bendra apimtis visiems projektams mažesnė.
  • ssd - greitesnis, tačiau bendra apimtis visiems projektams mažesnė.

Būtina pasirinkti dydį. Dydis turi būti bent 1 GiB, tačiau bendra visų loginių diskų talpa negali viršyti projekto limitų. Konkretaus tipo diskų skaičius bei bendra talpa taip pat yra riboti projekto mastu.

Galite sukurti naują loginį diską esamo OS šablono pagrindu. Tokiu atveju laukelyje „Volume Source“ pasirinkite „Image“, ir atsiradusiame laukelyje „Use Image as Source“ pasirinkite šabloną. Taip pat galite kurti naują loginį diską esamo loginio disko pagrindu. Tokiu atveju laukelyje „Volume Source“ pasirinkite „Volume“ ir atsiradusiame laukelyje „Use Volume as Source“ pasirinkite diską, kurio turinys bus nukopijuotas į naująjį diską. Minimalus naujo disko dydis bus lygus naudojamo esamo disko dydžiui.

Kiekvieną loginį diską galite konfigūruoti:

  • Edit Volume - Keisti pavadinimą, aprašymą. Galite nurodyti, ar loginis diskas paruoštas iš jo paleisti OS - tai leis jį naudoti kaip šaltinį, kuriant vėlesnes virtualias mašinas.
  • Extend Volume - Disko išplėtimas. Diskus plėsti galite tik jeigu jie nėra naudojami, t. y. jei jų statusas yra „Available“. Laukelyje „New Size“ nurodomas naujas dydis. Kurį laiką diskas bus plečiamas (būsena „Extending“), o baigus išplėtimą, sugriš atgal į „Available“. Pastaba: loginių diskų dydžio sumažinti negalite.
  • Launch as Instance - Paleisti virtualią mašiną su nurodytu loginiu disku.
  • Manage Attachments - Meniu, kuriame galite prijungti ar atjungti loginius diskus nuo virtualių mašinų. Sėkmingas prijungus, būsena pasikeis į „In-Use“. Svarbu: prieš atjungiant diską „OpenStacks“ aplinkoje, rekomenduojama tvarkingai atjungti jį OS priemonėmis. Pasirinkus „Detach“, būsena pasikeis į „Detaching“, o sėkmingai atjungus - „Available“.
  • Create Snapshot - Kurti momentinę atsarginę kopiją. Tai nuoroda į disko būseną laike. Jai reikia nurodyti pavadinimą, galite suteikti aprašymą. Kurti momentinę kopiją naudojamiems „In Use“ diskams nėra rekomenduojama, nes negalima užtikrinti duomenų vientisumo, o kopija gali susigadinti.
  • Create Backup - Kurti pilną atsarginę kopija. Jai reikia nurodyti pavadinimą, galite suteikti aprašymą. Kurti pilną atsarginę kopiją naudojamiems „In Use“ diskams nėra rekomenduojama, nes negalima užtikrinti duomenų vientisumo, o kopija gali susigadinti.
  • Change Volume Type - Keisti loginio disko tipą. Meniu pasirinkite norimą tipą ir „Migration Policy“. Keisti tipą, kol diskas naudojamas, nepavyks, tačiau bandyti sistema leis. Geriau to vengti. Pastaba: loginio disko keitimo procesas yra pakankamai ilgas procesas.
  • Upload to Image - Sukurti atvaizdą pagal loginį diską.
  • Create Transfer - Perkelti loginį diską iš vieno projekto į kitą.
  • Delete Volume - Panaikinti loginį diską. SVARBU: VISI DUOMENYS JAME BUS PRARASTI. Ištrinti galite tik nenaudojamą, momentinių ar atsarginių kopijų neturintį diską.
  • Update Metadata - Naujinti metaduomenis.

Atsarginės kopijos (Backups)

Pateikiamas loginių diskų atsarginių kopijų sąrašas. Atsarginių kopijų kūrimas užtrunka ilgiau, tačiau iš jų galite tiesiogiai atstatyti diską į buvusią būseną. Norėdami sukurti naują atsarginę kopiją: Pasirinkite iš loginių diskų sąrašo norimą diską ir spauskite „Create Backup“. Nurodykite pavadinimą. Priklausomai nuo disko tipo ir dydžio, tai gali užtrukti.

Momentinės kopijos (Snapshots)

Pateikiamas loginių diskų momentinių kopijų sąrašas. Momentinė kopija - nuoroda į laiką. Pagal šią nuorodą, galite padaryti disko kopiją, kuri atrodys kaip diskas atrodė momentinės kopijos kūrimo metu. Esamo disko atstatyti negalima. Galite keisti pavadinimą, aprašymą, atnaujinti metaduomenis, panaikinti kopiją, taip pat sukurti loginį diską pagal momentinę kopiją. Norėdami sukurti naują momentinę kopiją: Pasirinkite iš loginių diskų sąrašo norimą ir paspauskite „Create Snapshot“. Nurodykite pavadinimą.

Tinklas (Network)

„Network“ dalis valdo tinklo išteklius: virtualius tinklus, jų potinklius, virtualius maršrutizatorius, DHCP ir maršrutizavimo parametrus. Verta paminėti, kad viename vidiniame tinkle esančios virtualios mašinos gali viena kitą pasiekti, naudojant virtualios mašinos vardą kaip domeno vardą vietoje IP adreso.


Tinklo Topologija (Network Topology)

Network topology.png

Pateikiamas interaktyvus žemėlapis, rodantis kaip kiekviena virtuali mašina siejasi su esamais virtualiais tinklais.

Žemėlapyje galite kurti tinklus bei maršrutizatorius.

Tinklai (Networks)

Netwroks.png

Pateikiamas tinklų sąrašas.

Išorinius (interneto) tinklus pridėti gali tik paslaugos tiekėjas. Pagal nutylėjimą klientams yra pateikiamas išorinis interneto tinklas ir vidinis NFS failų sistemos tinklas pavadinimu NFS_pavadinimas. Vidinius virtualaus duomenų centro tinklus galite kurti ir valdyti savarankiškai. Vidiniuose tinkluose galite kurti ir naikinti potinklius, kuriuose neribojama IP adresacija. Naują tinklą galite sukurti, nurodydami pavadinimą, pasirinkdami „Enable Admin State“ (ar tinklas bus paleistas po sukūrimo), ir pasirinkdami, ar kurti potinklį. Jei kursite potinklį, jam nurodykite pavadinimą, tinklo adresą, IP versiją ir maršrutizatoriaus adresą. Potinkliui taip pat galite skirti IP adresus, nurodyti DNS serverius ir tinklų maršrutus.

Maršrutizatoriai (Routers)

Routers.png

Sąraše rodomas pavadinimas, rėžimas, išorinis tinklas, būsena, pasiekiamumo zona.

Pateikiami visi virtualūs maršrutizatoriai. Galite pridėti naujus ar trinti esamus. Kurdami naują virtualų maršrutizatorių, turite nurodyti vardą ir išorinį tinklą. Išorinį tinklą galite atmesti ir pridėti vėliau, pasirinkę veiksmą „Set Gateway“ ar „Clear Gateway“. Ištrinti maršrutizatorių galite tik panaikinę visas sąsajas (Maršrutizatorius-> „Interfaces“)

Ugniasienės Taisyklių Grupės (Security Groups)

Security groups.png

Nurodomas pavadinimas, ID, aprašymas.

Čia tvarkoma tinklo ugniasienė. Pagal nutylėjimą yra sukurta taisyklių grupė „Default“, kurios negalite pašalinti, tačiau galite laisvai keisti jos taisykles. Galite kurti, naikinti grupes. Taisykles galite tvarkyti pasirinkimu „Manage Rules“. Verta paminėti, kad taisykles taisyklių grupėje galite pridėti ar pašalinti, tačiau negalite keisti. Tokiu atveju geriau panaikinti esamą ir pridėti pakeistą taisyklę. Taisyklės yra dviejų krypties tipų:

  • Ingress - įeinančiam srautui.
  • Egress - išeinančiam srautui.

Taisyklės leidžia kontroliuoti įeinantį ar išeinantį srautą TCP, UDP, ICMP ir kitais protokolais, naudojantis jau pateiktais tinklo paslaugų šablonais arba apsirašant individualias taisykles. Taisyklių rinkinys taikomas virtualios mašinos lygiu. Virtuali mašina gali neturėti jai priskirtos taisyklių grupės ar grupių - tokiu atveju joks tinklo srautas nebus galimas.

Taisyklės prisijungimui

Pasirinkus norimą taisyklių grupę, galite pridėti savo taisykles.

Pavyzdys: naudojantis SSH šablonu, kuriama įeinantį SSH srautą leidžiančią taisyklė (iš bet kokio adreso).

SSH Sablono Panaudojimas.png

Pavyzdys: naudojamas Custom TCP Rule tuščias šablonas, kuriama įeinantį Windows RDP (3389 prievado) srautą leidžianti taisyklė (iš pasirinkto tinklo).

RDP Sablono Naudojimas.png

Apkrovos Balansavimas (Load Balancers)

Tai rinkinys integruotų programinių komponentų, kurie leidžia paskirstyti IP srautą per kelias virtualias mašinas.

Komponentai:

Apkrovos Balansavimo Įrenginys (Load Balancer)
Apkrovos balansavimo įrenginys turi priskirtą prievadą ir IP adresą iš nurodyto potinklio.
Klausytojas (Listener)
Prievadas (ar keli), kuris priima įeinantį srautą.
Grupė (Pool)
Grupė virtualių mašinų IP adresų, kurioms skirstomas IP srautas, atėjęs iš nurodyto klausytojo.
Narys (Member)
Virtuali mašina, kuriai gali būti nukreiptas IP srautas.
Monitorius (Health Monitor)
Monitorius prižiūri grupės narius: jei kuris neatsako arba atsako netvarkingai, srautas nukreipiamas kitiems.
Load balancers.png

Pateikiamas apkrovos balansavimo įrenginių sąrašas. Pavadinimas, IP adresas, būsena.

Load balancer overview.png

Paspaudus pavadinimą, matysite peržiūrą. Iš čia galite peržiūrėti klausytojus ir grupes, paspaudus ant atitinkamos kortelės.

Listeners.png

Klausytojų balansavimo įrenginys gali turėti daug. Klausytojui nurodykite protokolą, prievadą, sujungimų limitą, asocijuojamas grupes.

Pools.png

Grupei nurodykite protokolą ir vieną iš trijų balansavimo algoritmų:

  • Round robin - Užklausos padalinamos po lygiai visoms grupės virtualioms mašinoms.
  • Source IP - Užklausos iš unikalaus IP adreso perduodami konkrečiai grupės virtualiai mašinai.
  • Least connections - Paskirsto užklausas mažiausiai aktyvių sujungimų turinčiai virtualiai mašinai.

Kai grupė sukurta, jai galite priskirti virtualias mašinas.

Virtualūs IP Adresai (Floating IPs)

Floatings ips.png

Sąraše rodomas IP adresas, aprašymas, DNS pavadinimas, DNS Domenas, Nurodytas fiksuotas IP adresas, išorinis tinklas, rėžimas.

„Floating IP“ - tai virtualus IP adresas, kurį galite dinamiškai priskirti prie veikiančios virtualios mašinos. Virtualus IP adresas yra rezervuojamas projekto mastu ir priskiriamas konkrečios virtualios mašinos išorinio tinklo sąsajai. Tokiu būdu, nekeičiant vidinio virtualios mašinos IP adreso, maršrutizatorius visą įeinantį srautą kreips į konkrečia virtualią mašiną, o visą tos virtualios išeinantį srautą į internetą kreips per nurodytą virtualų IP adresą. Kurdami virtualų IP adresą, turite nurodyti išorinį adresą, iš kurio rezervuoti IP adresą. Svarbu: Norint naudoti virtualius IP adresus, būtina sukurti vidinį tinklą, su išoriniu tinklu sujungtą virtualiu maršrutizatoriumi. Galite nurodyti pavadinimą, DNS domeną ir DNS vardą. Virtualių IP adresų skaičius projekto mastu yra ribotas.

Šakotuvai (Trunks)

Trunks.png

Nurodomas pavadinimas, pradinio prievado ID, padalinimų skaičius, ar įjungtas, rėžimas.

Šakotuvas apibūdina prievadus, kurie praleidžia kelių virtualių tinklų srautus per vieną prievadą. Kurdami naują, galite nurodyti pavadinimą, aprašymą ir būseną po paleidimo („Up“ arba „Down“). Būtina nurodyti dalinamą sąsają (prievadą). Tada sukurtam (arba esamam) „Trunk“ galite pridėti virtualias sąsajas, joms nurodant pasirinktą žymę. Svarbu, kad virtualios sąsajos turėtų tą patį MAC adresą, kaip ir dalinamosios sąsajos. („Trunk“ ir virtualios sąsajos būsena bus „DOWN“ iki kol bus paleista virtuali mašina su nurodytos dalinamos sąsajos prievadu.)

Trunk subports.png

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Automatizavimas (Orchestration)

„Orchestration“ dalis leidžia automatizuoti infrastruktūrą, naudojant „OpenStack Heat“ HOT („Heat Orchestration Template“) šablonus ir darbo sekas (angl. workflows). Pagal savo sukurtus HOT šablonus, galite automatizuoti virutalių resursų valdymą, virtualių mašinų paleidimą.

HOT šablonus galite rasti internete, tačiau juos turėsite taisyti pagal vietinius resursus. Paprasčiau yra rašyti savo pagal pavyzdį:

heat_template_version: 2018-08-31
description: Paprastas HOT šablonas sukurti virtualią mašiną pagal nurodytus (arba nutylėtus) parametrus.

parameters:
  name:
    type: string
    label: VM pavadinimas
    default: manoKompiuteris
  key_name:
    type: string
    label: Rakto poros pavadinimas
    description: Rakto poros, naudojamos virtualiai mašinai, pavadinimas (turi jau egzistuoti).
    default: mano_raktas
  network_name:
    type: string
    label: Tinklo pavadinimas
    description: Tinklo, kurį naudos virtuali mašina, pavadinimas (turi jau egzistuoti).
    default: vlan229
resources:
  VM:
    type: OS::Nova::Server
    properties:
      name: { get_param: name }
      key_name: { get_param: key_name }
      image: Centos-7
      flavor: l1.2xsmall
      networks:
        - network : { get_param: network_name }

Pirma eilutė privaloma: ji nurodo HOT šablono versiją. Versijų sąrašą ir funkcijų sąrašą pagal versiją galite rasti HOT šablonų versijose . Pavyzdinis HOT šablonas paklaus naudotojo virtualios mašinos, tinklo ir raktų poros pavadinimų. Pagal šiuos (galite palikti nutylėtus) ir jau nurodytus (atvaizdo ir konfigūracijos) parametrus bus paleista viena virtuali mašina. Virtualiai mašinai reikia mažiausia nurodyti pavadinimą, atvaizdą, konfigūraciją, tinklą ir raktų porą. Visa kita galite pridėti veliau. Daugiau informacijos galite rasti čia .

Stekai (Stacks)

Stekai - tai grupės virtualių resursų, nurodytų steko HOT šablone.

Stacks.png

Nurodomas steko pavadinimas, prieš kiek laiko sukurtas, prieš kiek laiko naujintas, būsena. Stekus galite kurti naujus, jiems nurodant HOT šabloną. HOT šablonas nurodomas iš failo, įdedamas tiesiogiai tekstu ar įkeliamas iš nurodyto URL. Sekančiame žingsnyje nurodomas steko pavadinimas, maksimalus kūrimo laikas, slaptažodis ir HOT šablone nurodyti naudotojo parinkti parametrai.

Resursų Tipai (Resource Types)

Resursų pavadinimai, atributai, parametrai ir detalūs jų aprašymai.

HOT Šablonų Versijos (Template Versions)

Versijų ir joms būdingų funkcijų sąrašas. Šablonų versija turi atitikti bent vieną esančią šiame sąraše, geriausia - naujausią.

HOT Šablonų Generavimas (Template Generator)

Pagal kategoriją, galite rinktis elementus, dėlioti į interaktyvų planą, keisti jų parametrus, jungti juos tarpusavyje. Naudojama generuoti HOT šablonams. Svarbu: sugeneruotą šabloną reikia pataisyti : rankiniu būdu uždėti teisingą norimo tinklo pavadinimą.

DNS

Openstack „Designate“ atsako už DNS. Zonų skaičius neribojamas. Kiekviena zona gali turėti neribojamą skaičių įrašų. Svarbu: Šiuo metu „Horizon“ aplinkoje žinoma problema - DNS įrašų skaičius nėra ribojamas, tačiau puslapis atvaizduoja tik pirmus 20. Kitų pasiekti per „Horizon“ aplinką šiuo metu nepavyks. Jei kuriant įrašą įvyks klaida „Unable to create record set.“, gali būti, kad įrašas tokiu pavadinimu jau sukurtas. Tokiu atveju kreipkitės į cloud@litnet.lt. (Įrašą ištrinti taip pat galima per OpenStack CLI).

Zones

Dns zone.png

Pirmiausia reikia susikurti zoną. Nurodykite pavadinimą (turi baigtis tašku), ir el. pašto adresą (susisiekti su zonos savininku).

Create dns zone.png

Sukūrus zoną bus sugeneruoti „Name server“ ir „Start of authority record“ įrašai.

Dns record.png

Kurdami naują įrašą, nurodykite tipą, pavadinimą, TTL ir įrašą, pvz.: IP adresas.

Pastaba: TTL nurodo kas kiek sekundžių atnaujinti DNS podėlį. Jei įrašas keičiamas, tik praėjus šiam laikui jis bus atnaujintas kliento sistemoje.

Svarbu, kad pavadinimas baigtųsi zonos pavadinimu, pvz.:
IRASO_PAVADINIMAS.ZONOS_PAVADINIMAS.
Create dns record.png

Reverse DNS

„Reverse DNS“ leidžia nurodyti simbolinį vardą virtualiam IP adresui.

Reverse dns.png

Saugykla (Object Store)

Projekto failai saugomi failų saugykloje. Ji išdėstyta hierarchiškai katalogais (Containers), kurių skaičius projekte yra neribojamas. Čia galite kelti ir tvarkyti failus. Katalogai gali būti privatūs (pasiekiami tik projekte) arba vieši (matoma VISIEMS LITNET Debesijos Paslaugos naudotojams).

Containers.png

Share

Nuotolinės failų sistemos. Kuriant naują nuotolinę failų sistemą, nurodomas dydis (kurį vėliau galima plėsti ar mažinti), protokolas (NFS), tipas (ceph-nfs), pavadinimas ir aprašas. Svarbu matomumą laikyti „private“, kad kiti vartotojai nematytų ir nekeistų.

Shares.png

Sukūrus nuotolinę failų sistemą, virtualias mašinas reikia pridėti prie viešo NFS tinklo. Tada nuotolinės failų sistemos „Actions“ skiltyje galima pasirinkti „Manage rules“ ir nurodyti leidimus (skaityti arba skaityti-rašyti) ir juos priskirti arba IP adresui arba naudotojui. SVARBU: Jei leidimą suteiksite visam tinklui (0.0.0.0/0 arba 10.10.30.0/23), visos visų naudotojų virtualios mašinos galės pasiekti nuotolinę failų sistemą.

Share rules.png

Suteikus leidimus, failų sistemą galima užkrauti virtualiai mašinai per OS. Paspaudus ant pavadinimo, matoma informacija:

Share details.png

Paryškinta pateikta nuoroda užkrauti nuotolinei failų sistemai.

Nuotolinės failų sistemos užkrovimas

Kad nuotolinė failų sistema būtų matoma iš virtualios mašinos, virtualią mašiną reikia priskirti prie NFS tinklo. Reikia pasirinkti virtualią mašiną iš sąrašo, pasirinkti „Attach Interface“.

Attach interface.png

„The way to specify an interface“ pasirikti „by Network (and IP address)“, „Network“ pasirinkti „NFS_vlan“, galima nurodyti IP adresą NFS potinklyje.

„Shares“ sąraše reikia paspausti ant norimos nuotolinės failų sistemos. Aprašymo puslapyje matysis „Path“ - tai nuoroda į sukurtą nuotolinę failų sistemą.

Windows

Norint nuotolinę failų sistemą prijungti Windows aplinkoje, pirmiausia reikės aktyvuoti „Services for NFS“ -> „Client for NFS“. „Turn Windows features on or off“ -> sąraše rasti aplanką „Services for NFS“, jį išskleisti, padėti varnelę prie „Client for NFS“.

Windows pagal nutylėjima leis skaityti failus, bet gali neleisti rašyti. Taip yra todėl, nes nuotolinė failų sistema užkrauta su „Anonymous user“ leidimais (uid=-2 gid=-2). Tokiu atveju reikės nurodyti, kokius duomenis naudoti jungiantis. Reikia sukurti naują failą bet kokiu pavadinimu su plėtiniu „.reg“. Failo turinys turi būti:

Windows Registry Editor Version 5.00

[HKEY_LOCAL_MACHINE\SOFTWARE\Microsoft\ClientForNFS\CurrentVersion\Default]
"AnonymousUid"=dword:00000000
"AnonymousGid"=dword:00000000

Failą paleidus, sistema du kartus paklaus, ar tikrai leisti failą. Leidus bus pridėti sisteminiai įrašai, nurodantys naudoti „root“ (uid=0 gid=0) naudotojo teises, kraunant nuotolinę failų sistemą. Pastaba: galima nurodyti bet kurio naudotojo duomenis - nuo to priklausys ką naudotojas gali matyti/skaityti ar rašyti (šešioliktainis skaičius). Atlikus pakeitimus, reikia iš naujo paleisti kompiuterį.

Tada reikia pataisyti savo nuorodą („Path“), kad ją galėtų suprasti Windows:

  10.10.30.1:/volumes/_nogroup/106a56de-1aaf-4bd3-8e60-60e7245427e5
  pakeisti į
  \\10.10.30.1\volumes\_nogroup\106a56de-1aaf-4bd3-8e60-60e7245427e5

Toliau, eiti į „This PC“ ir viršuje išplėsti skiltį „Computer“, pasirinkti „Map Network Drive“. Atsidariusiame meniu reikia įdėti pataisytą nuoroda, ir spausti „Finish“.

Jei viskas atlikta teisingai, nuotolinė failų sistema atsiras „This PC“ -> „Network Locations“. Jei per ilgą laiką niekas nevyksta, arba išmetamas pranešimas, kad nepavyko, reikia patikrinti:

  • Ar teisingai pataisyta nuoroda?
  • Ar tikrai aktyvuota „Client for NFS“? (Kompiuteri reikia paleisti iš naujo)
  • Ar virtuali mašina turi NFS tinklo sąsają ( „Instances“ -> „IP Address“ turi turėti įrašą NFS_vlan - tinklas 10.10.30.0/23 )?
  • Ar nuotolinė failų sistemos taisyklių sąraše yra įrašas, leidžiantis šiai virtualiai mašinai pasiekti nuotolinę failų sistemą?

Windows nuotolinę failų sistemą užkraus kiekvieno paleidimo metu.

Linux

Linux aplinkoje pirmiausia reikės įdiegti „nfs-common“ arba „nfs-utils“ įrankį:

 ubuntu/debian      $ sudo apt install nfs-common
 CentOS/Fedora      $ sudo yum install nfs-utils
 openSUSE           $ sudo zypper in nfs-utils

Tada reikia susikurti vietą, kur bus užkraunama nuotolinė failų sistema (gali būti bet kur):

 $ mkdir ~/mount 

Dabar galima užkrauti nuotolinę failų sistemą, nurodydami tipą („nfs“), nuorodą (nuotolinės failų sistemos „Path“), bei vietą užkrovimui:

 $ sudo mount -t nfs 10.10.30.1:/volumes/_nogroup/106a56de-1aaf-4bd3-8e60-60e7245427e5 ~/mount 

Jei niekas nevyksta arba komanda grąžina klaidą , reikia patikrinti: https://wiki.litnet.lt/index.php/Debesijos_Paslauga

  • Ar virtuali mašina turi NFS tinklo sąsają ( „Instances“ -> „IP Address“ turi turėti įrašą NFS_vlan - tinklas 10.10.30.0/23 )?
  • Ar virtuali mašina prisiskyrė IP adresą iš NFS tinklo; jei ne, priskirti:
 $ ip a | grep DOWN 

Sąsajos pavadinimas (antras stulpelis) mano atveju yra „ens7“.

 $ sudo dhclient ens7 
  • Ar nuotolinė failų sistemos taisyklių sąraše yra įrašas, leidžiantis šiai virtualiai mašinai pasiekti nuotolinę failų sistemą?

Užkrauti nuotolinę failų sistemą galima automatiškai paleidžiant virtualios mašinos OS. Failą /etc/fstab reikia papildyti eilute:

 PATH     DEVICE     nfs     defaults     0     2
10.10.30.1:/volumes/_nogroup/106a56de-1aaf-4bd3-8e60-60e7245427e5   ~/nfs   nfs   defaults   0   2
PATH
nuoroda į nuotolinę failų sistemą. Pvz.: 10.10.30.1:/volumes/_nogroup/106a56de-1aaf-4bd3-8e60-60e7245427e5
DEVICE
vieta, kur užkrauti nuotolinę failų sistemą. Pvz.: ~/nfs

ĮSPĖJIMAS: Priklausomai nuo Linux OS, jei nuotolinė failų sistema bus ištrinta (ar dėl kitų priežasčių nebepasiekiama), sistema gali nepasileisti! Tokiu atveju reikia per „emergency/recovery mode“ faile /etc/fstab ištrinti pridėtą eilutę.

Patikrinti galima su komanda:

 $ mount | grep 10.10.30.1